Paminklas Vytautui Didžiajam primena, kad žmogus, kurio dėka Lietuvos didžioji kunigaikštystė tapo galingiausia viduramžių Europos valstybe, atokvėpį rasdavo čia, Birštone.

Istorikų teigimu, ant Vytauto kalno stovėjusi medinė pilis atrėme bent dvidešimt kryžiuočių antpuolių. Po Žalgirio mūšio 1410 m., kuriame kryžiuočiai buvo nugalėti ir jų antpuoliai liovėsi, pilis tapo mėgstama didžiojo kunigaikščio Vytauto medžioklės rezidencija. Pasakojama, kad Lietuvos valdovas pasižymėjo puikia ištverme ir sveikata net ir būdamas brandaus amžiaus. Tikėtina, kad medžiodamas iš apylinkių suvarytus stumbrus jis atsigaivindavo ir vandeniu iš šaltinių, nes XIV a. pab. Vygando Marburgiečio kronikose jau minimas Birstan, Birsten – vietovė prie druskingų šaltinių.

Vytauto Didžiojo paminklą sukūrė garsus skulptorius Gediminas Jokūbonis 1997 m. Vytautas pavaizduotas tarsi suaugęs su žirgu, nes didžiąją savo gyvenimo dalį kunigaikštis praleido žygiuose.

Rausvas granitas skulptūrai atgabentas iš Ukrainos, istorinių LDK žemių. Masyvi skulptūra sveria net apie 30 tonų!

Apie savo kūrybą G.Jokūbonis rašė: "Dažnai mąstau, ar bendras mano kūrybos vardiklis nėra rami žmogaus didybė? Ji mane žavi ir užburia. Ori, ne siautulinga kaip ugnies ir viesulo, o tyli kaip nepermaldaujamai kylančio, viską apsemiančio vandens galybė".

Ir išties, Vytautas, atrodo, mąsliai žvelgia į Nemuną, nurimęs ir gėrėdamasis tėkme, spinduliuojantis karališka jėga sujungti bendram tikslui skirtingas tautas prieš galingesnį priešininką.