Į Lietuvą Janas Zvartendeikas gyventi atvyko 1938 m. Dirbo "Philips" kompanijos atstovybėje Kaune. Netrukus tapo šios kompanijos gamyklos ir parduotuvių Kaune direktoriumi. Kaune jis gyveno visą Lietuvoje praleistą laiką. 1940 m. birželio viduryje sovietų armijai okupavus Lietuvą, Janas Zvartendeikas tapo Nyderlandų konsulu Lietuvoje.

Daugiausiai J. Zvartendeikas nusipelnė tuo, kad 1940 m. birželio 22 – rugpjūčio 2 dienomis išdavė 2345 vizas žydų pabėgėliams. Kalbant apie pagalbą teiktą žydams, dažniausiai yra minima Čijunės Sugiharos (Chiune Sugihara) pavardė, tačiau beveik neminimas pirmasis vizas išduoti pradėjęs asmuo – J. Zvartendeikas [2, 5]. Iš pradžių išduodamas vizas jis pasirašinėjo ranka, nuo liepos 29 d. naudojosi pagamintu antspaudu [4, 9]. Daugiausia vizos padėjo išsigelbėti Lenkijos, Lietuvos ir Vokietijos žydams. Vizų išdavimo akciją koordinavo Č. Sugihara ir žydų pabėgėlių lyderis rabinas Zorachas Warhaftigas (Zerach Warhaftig). Su šiomis vizomis buvo galima vykti į Kiurasao (Curacao) salą Karibų jūros pietuose, tuometinę Nyderlandų koloniją.

Jano Zvartendeiko veikla Lietuvoje baigėsi 1940 m. rugpjūčio mėnesį, kai sovietų valdžia uždarė jo biurą Kaune. Kartu baigėsi ir vadinamųjų "Kiurasao vizų" išdavimas. Prieš grįždamas į nacių okupuotus Nyderlandus, J. Zvartendeikas sunaikino visus dokumentus apie išduotas vizas.

Ilgus metus J. Zvartendeiko tapatybė nebuvo atskleista. Daugelis su jo pagalba pabėgusių asmenų jį žinojo tik kaip "Poną Radiją Philips" (angl. Mr. Philips Radio). J. Zvartendeiko prisiminimai rodo, jog jis vylėsi, kad "Kiurasao vizos" padės pabėgėliams išsaugoti jų laisvę. J. Zvartendeikas stengėsi padėti visiems jo pagalbos prašiusiems asmenims.

Grįžęs į Nyderlandus, gyveno Eidhovene (Eidhoven), toliau dirbo "Philips" kompanijoje. Mirė 1976 m.