Didingas, daugiau nei penkių metrų aukščio paminklas M. K. Čiurlioniui stovi pačiame miesto centre, šalia Nemuno krantinės, per pagarbų atstumą nuo kurorto šurmulio.

Jis pastatytas gūdžiu sovietmečiu, 1975 m., minint genialaus tapytojo ir kompozitoriaus šimtąsias gimimo metines. Per rekordiškai trumpą laiką – maždaug pusmetį - monumentą sukūrė skulptorius, nacionalinės premijos laureatas Vladas Vildžiūnas, o aikštės kompoziciją suprojektavo architektas Rimantas Povilas Dičius. Už šį bendrą sprendimą kūrėjų duetas 1976 m. apdovanotas respublikine premija.

Tai vienas žinomiausių V. Vildžiūno kūrinių ir, pasak menotyrininkų, vienas ryškiausių paminklų šalyje. Skulptorius pasakoja norėjęs pavaizduoti Čiurlionį, nukreipusį žvilgsnį į erdves: "į neaprėpiamus tolius, lyg žiūrėtų nuo aukšto kalno, nuo savo mintimis pastatytų bokštų".

Raudono granito postamentą puošia monograma, raudonu granitu pažymėtas ir takas nuo bažnyčios iki M. K. Čiurlionio paminklo, kurį atranda tik akyliausi Druskininkų lankytojai.

Amžininkai prisimena ir daugybę kuriozinių paminklo statybos detalių. Šioje vietoje anksčiau stovėjo sovietų diversantės Marijos Melnikaitės skulptūra, kurią teko iškeldinti į tuometės "Pušyno" sanatorijos skverelį. Šiandien ją išvysite "Grūto" parke. Tai sukėlė didžiulį komunistų partijos viršūnių pasipiktinimą, į Druskininkus atvyko gal penketas tikrintojų komisijų ir būriai korespondentų. Trūko ir būtiniausių statybinių medžiagų, joms surasti prireikė nemažai entuziazmo ir sumanumo.