Sezono metu nuolat šurmuliuojančios J. Basanavičiaus g. viduryje atkreipkite dėmesį į jaukią 21 numeriu pažymėtą medinę vilą. Ji statyta 1937 m. ir anuomet vadinosi "Vaidilutė", nors dėl mažumo palangiškiai ją praminė "liliputu".

Istorinėje miesto dalyje esantis sklypas XX a. pr. priklausė grafams Tiškevičiams, vėliau jį nupirko kunigas Liudvikas Kasperavičius ir padovanojo savo seseriai Bronislavai Zabulionienei. Ketvirtajame dešimtmetyje, pasak amžininkų, jos vyras pastatydino medinį namelį, kurio vaizdas nepakito iki mūsų dienų. Architektūros specialistai mano, kad tai vienas iš mažiausių kurorto statinių, gausiai puoštas medžio drožiniais ir išsiskiriantis iš kitų originalios formos arkomis.

Nuo 1993 metų čia veikia Tremties ir rezistencijos muziejus, o pastatas perduotas Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Palangos filialo nuosavybėn. Šios sąjungos savanoriai patys ir atnaujino medinuką, patys veda ekskursijas muziejaus lankytojams, o eksponatus sunešė ir istorinę medžiagą surinko kurorto gyventojai.

Verta užeiti, nes vienu metu ši vieta byloja apie kelis skirtingus istorinius Lietuvos laikotarpius: apie šviesius pirmosios nepriklausomybės metus, kai Palanga augo kaip modernus kurortas, ir apie kainą, kurią teko sumokėti už Lietuvos laisvę. Labiausiai lankytojus jaudina žmonių, išgyvenusių 7000 km kelionę į Sibirą gyvuliniuose vagonuose ar gimusių svetimuose atšiauriuose kraštuose pasakojimai, tremtinių parsivežti daiktai, kurie padėjo išgyventi sunkias sąlygas ir teikė viltį.

Atskira ekspozicija skirta iš Palangos kilusiam Lietuvos partizanų vadui generolui Jonui Žemaičiui. 2009 m. LR Seimo sprendimu jis pripažintas Lietuvos, kovojusios prieš sovietų okupaciją, vadovu, faktiškai ėjusiu prezidento pareigas.