Į šiaurę nuo Palangos centro keliaudami Naglio alėja pastebėsite ant dvišako ąžuolo išskobtą pavadinimą "Naglio kalnas". Nors kalnas tėra 7 m aukščio kopa, jį galima vadinti viena iš paslaptingiausių Palangos vietų.

Iki šiol nėra žinoma tiksli pavadinimo kilmė. Pasak legendos, ši kalva yra kunigaikščio Naglio kapas, supiltas sielvartaujančios žmonos. Archeologai išties kalne rado įvairių istorinių laikotarpių palaidojimų. Vienas iš jų – XV-XVI a. vyro kapas, į kurį įdėtas ir maišelis su gintaro gabalėliais. Istorikai tvirtina, kad XV a. čia buvęs piliakalnis, paminėtas kryžiuočių metraščiuose. Manoma, kad ant kalno buvusi senovinė baltų alkavietė, nes senuosiuose kalno sluoksniuose aptikta įvairiausių deginimo pėdsakų, o vėlesniuose - XVI - XIX a. kapaviečių su kuršių papuošalais.

Pavadinimas "Naglis" kildinamas iš germanų vartoto žodžio, reiškiančio vinį, arba iš latviško žodžio, reiškiančio gvazdiką, arba, kaip sakydavo kai kurie senieji palangiškiai, prisimenant kalne palaidotas "naglos" mirties aukas – skenduolius, savižudžius ar nužudytuosius.

Tarpukariu tai buvo mėgstama romantiškų susitikimų vieta, daugkart tapyta, ir vadinta tiesiog Žuvėdrų kapais arba Kapų kalnu.

Dabar kalnas yra malonių pasivaikščiojimų vieta, kur puikiai girdisi jūros ir pušų ošimas, o tūkstantmečių paslaptys glūdi giliai po baltu smėliu.