Kaimo kapinėse 1781 m. pastatyta medinė koplyčia. Savo kunigo nebuvo. Šv. Mišių laikyti kartais atvykdavo Pumpėnų kunigas, vargonininkas. Paįstriečių prašomas iš Adamavos kaimo atvykdavo kunigas Stasys Stakelė: atlaikydavo Šv. Mišias, išklausydavo išpažinčių, palaidodavo numirėlį. Paįstrio dvaro savininkas Hopenas pažadėjo dovanoti žemės sklypą prie koplyčios, kai tik bus nuolatinis kunigas. Praėjus ir keleriems metams kunigo nesulaukta, strigo parapijos įsteigimo klausimas. 1908 m. gruodžio 12 d. į Paįstrio dvarą atvyko kunigas. Dvare jis gavo kambarį, kuriame buvo įruoštas altorėlis. Keistasis kunigas ėmė laikyti Mišias ne lotyniškai, bet lietuviškai, o pamoksluose pulti popiežių, vyskupą, katalikų kunigus. Kelios moterys prisirašė prie naujosios "parapijos", ėmė agituoti ir kaimynus. Buvo siekiama gauti iš dvaro senąją koplyčią. Šios žinios pasiekė Pumpėnų kleboną Juozapą Vinkšną. Išaiškėjo, kd atvykėlis dvasininkas buvo marijavitų sektos kunigas Tulaba. Šis faktas paskatino vyskupą Gasparą Cirtautą Pumpėnų parapijos vikaru skirti kunigą Jurgį Tilvytį ir liepti jam gyventi Paįstryje. Savo pamoksluose jis marijavitų nepuolė, tiesiog vykdė savo, kaip kunigo, veiklą. Žmonės nustojo lankyti marijavitų kunigą, kuris supykęs paliko dvarą.

Dvarininkas Hopenas padovanojo bažnyčiai žemės su trobesiais, be to, perleido ir buvusios marijavitų koplyčios reikmenis. Pastatyta klebonija, 1910 m. – dabartinė medinė bažnyčia. Skulptorius Juozas Zikaras sukūrė bareljefines Kryžiaus kelio stotis, 3 šventųjų skulptūras. 1924 m. įsteigta parapija. Pirmojo klebono Stanislovo Dailidonio rūpesčiu bažnyčia 1930 m. išdažyta. Bažnyčia neogotikinė, stačiakampio plano, dvibokštė. Joje įrengti 3 altoriai. 1910 m. statyta medinė bažnyčia panaši į tada madingas mūrines pseudogotikines. Priekiniame fasade iškilę du liekni bokštai. Kvadratinio plano apatinis tarpsnis siekia pusę navų stogo aukščio. Antrasis tarpsnis pusiau žemesnis, netaisyklingo aštuoniakampio plano. Varpų angos uždengtos horizontaliomis grotelėmis. Bokštų stogai piramidiniai, laužytos formos. Stogų smailes puošia sudėtingo ažūro kryžiai. Bažnyčios priekinio fasado siena su trikampiu frontonu yra vienoje plokštumoje, be įprasto horizontalinio karnizo. Virš įėjimo durų įstatytas arkinis langas, virš jo – reljefiškas insignijų ornamentas. Šventoriaus kampe, šalia bažnyčios, stovi medinė neaukšta varpinė, sulig pirmuoju bažnyčios bokštų tarpsniu. Jos stogas laužytas, su keturiais trikampiais frontonais. Karnizai padabinti panašiai kaip ir bažnyčios. Panašios ir varpų angos stogo frontonuose. Šventoriaus tvora akmenų mūro.