Ko gero, kiekvieno lietuvio, jo tėvų ir senelių fotoalbumuose galima aptikti nuotrauką pozuojant ant Palangos jūros tilto. Ir nors kai kurie poilsiautojai tvirtina, kad saulės palydėjimas šioje vietoje tapo pernelyg įprastu ritualu, reikia pripažinti, kad tai geriausia vieta pajausti jūros vėją ir stebėti bangų mūšą bet kuriuo metų laiku.

Tiltas XIX a. statytas pragmatiškais tikslais – Palangą valdę grafai Tiškevičiai pastatė jį kaip uostą, kad galėtų išgabenti vietoje pagamintas plytas, o vasaromis atplukdyti poilsiautojus, daugiausia iš Liepojos. Prekėms ir atvykėliams gabenti net buvo nutiestas siauras arklinis geležinkelis, tačiau jau tuo metu vasarotojai pamėgo vaikštinėti šalia bėgių ant tilto.

Vaizdas visiškai pasikeitė 1932 m. po kapitalinio tilto remonto. Čia atsirado kioskas, kavinė ir, kaip stebėjosi ano meto spauda, net "moderniškas restoranas, kur įrengtos kabinos su išėjimu į jūrą, o viduryj groja muzika ir šoka". Dar didesnę nuostabą kėlė bendros vyrų ir moterų maudynės aplink tiltą.

Sovietmečiu tiltas tarnavo tik poilsiui, čia švartavosi pramoginis laivelis.

Per šimtmetį jis nekart buvo apgriautas jūros vėtrų. Įdomu tai, kad dėl tilto Palangos kranto linija gerokai pasistūmė jūros pusėn, nes nepaisant pastangų pagilinti Palangos uostą, iš sunešto smėlio susidarydavo seklumos. Todėl net 100 m pirmojo tilto atsidūrė krante ir buvo nuardyta.

Nepriklausomybės pradžioje kurorto simbolis buvo labai prastos būklės, todėl 1997 m. pastatytas naujas, 470 m ilgio tiltas su aikštelėmis žvejams. Tilto prieigose ant suolelių vakarais išvysite besigrožinčiuosius saulėlydžiu.