Reikšmingas Lietuvos Valdovo Vytauto Didžiojo politinis pasiekimas tarpvalstybiniuose santykiuose – Melno taikos sutartis – iš esmės buvo pergalės prieš Kryžiuočių ordiną Žalgirio mūšyje (1410) rezultatas, taip baigiant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karus su Kryžiuočių ordinu.
1422 m. rugsėjo 27 d. taika pasirašyta prie Melno ežero, netoli Osos upės, dešiniąjame Vyslos krante. Pagal Melno taiką Kryžiuočių ordinas galutinai atsisakė bet kokių teisių ne tik į Užnemunę (Sūduvos kraštą), bet ir į Žemaitiją. Ši data yra teisinės ir politinės Žemaitijos nepriklausomybės istorinis taškas. Taip pat teritorija tarp Palangos ir Šventosios, kurios ypač siekė Kryžiuočių ordinas, atiteko Lietuvai (gavo priėjimą prie Baltijos jūros); taip buvo perskirti Kryžiuočių ordinas ir Livonijos ordinas.