Įspūdingas paminklas sukurtas iš bronzos ir granito: masyvi LDK iždą simbolizuojanti skrynia, virš jos iškilęs LDK didžiojo etmono Jonušo Radvilos biustas, iškalti Kristupo Radvilos Perkūno ir Kristupo Radvilos II bareljefai. J. Radvilos veido bruožus skulptorius kūrė iš autentiškų išlikusių portretų. Jo ranka - šiek tiek padidinto mastelio.

Greta J. Radvilos biusto iškilusios ir viena prieš kitą sustingusios karių rikiuotės - švedų ir lietuvių. Vieno iš susirėmusių armijos kareivių galva - nukirsta ir nukritusi žemyn: taip simbolizuojamas žmogiškosios būties trapumas. Nukirstoje galvoje yra vazelę primenantis įdubimas: skulptorius vylėsi, kad visuomet atsiras žmonių, kurie ten pamerks gėlelę ir taip atiduos pagarbą paprastam kariui - jis juk taip pat norėjo gyventi. Pavaizduotas Kėdainių miesto herbas, istoriniai simboliai, Kėdainių miesto panorama...

1655 metai - tikras sunkmetis Lietuvai: iš vienos pusės į ją plūdo Maskvos caro, o iš kitos - Švedijos karaliaus armijos. Jonušas Radvila su ištikimais kariais nusprendė iš Vilniaus trauktis į savo giminės valdomus Kėdainius. Palikdamas sostinę, sudegino Žaliąjį tiltą per Nerį, bet pasiėmė valstybės iždą. 1655 m. jo iniciatyva pasirašoma sutartis su švedais, Kėdainių sutartį simbolizuoja dvi rankos. Monumento skrynia - sueižėjusi, o jos užraktas - aplūžęs: taip atspindima, kad Lietuvai tuo metu buvo itin sunkus laikas. Menininkui būdinga perkomponuoti, savaip sudėlioti ir sujungti istorijos faktus. Anot jo, "Būna tokių situacijų, kai į vieną darbą turi sudėti viską, ką galvoji ir ką turi pasakyti (...), nes kito karto gali ir nebebūti". Todėl vaikščiodamas apie paminklą gali jį skaityti kaip istorijos vadovėlį.

Paminklo autorius - Algirdas Bosas, 2005-2006 m., bronza, granitas, 350x170x400cm. Paminklas nulietas liejykloje netoli Vilniaus ir buvo vienas didžiausių užsakymų A. Boso istorijoje. Jį įkomponuoti į senamiesčio aplinką A. Bosui padėjo architektai Rytis Vieštautas, Regina Tumpienė ir Vytautas Kundrotas.