Dar XVIII a. Šilinės smuklė buvo puikiai žinoma tarp keliautojų – čia jie sustodavo pailsėti ar pernakvoti. Dabar keliauninkai nuo šio valstybės saugomo kultūros paveldo objekto pradeda savo kelionę po nuostabias panemunės apylinkes arba smalsauja kaip senovėje atrodė gyvenimas prie Nemuno.

Šioje istorinėje Šilinės smuklėje yra įsikūrusi Panemunių regioninio parko direkcija bei Panemunių regioninio parko lankytojų centras. Pastarajame veikia ir ekspozicija "Nemunas ir gyvenimas prie jo". Ar žinojote, kad žemyn upe laivai plaukdavo nešami srovės, o į aukštupį kilo burių pagalba?

Ar girdėjote, kokiu, deja jau išnykusiu amatu versdavosi panemuniečiai? Nemunas buvo darbdavys, maitintojas ir namai čia gyvenusiems žmonėms. Nuo seno Nemuno upėje buvo gaudoma žuvis, kuri maitino panemunės žmones. Pavasarį patvinęs Nemunas užliedavo lankas, kartu ir jas patręšdamas. Vasarą čia užaugdavo vešli žolė ir gausus derlius. Taip žmonės prikaupdavo atsargų žiemai. Norėdami prasimanyti pinigų, panemunės gyventojai žvejodavo ir pagautas žuvis pardavinėdavo.Kiti užsidirbdavo plukdydami sielius. Paskutinis sielis Lietuvos upe buvo išplukdytas ne taip ir seniai – 1988 m., tačiau su juo pranyko ir šis tradicinis lietuvių amatas.

Treti užsiimdavo laivyba ir laivadirbyste. Unikalaus ir vienintelio išlikusio, 1757 metais pagaminto, Nemunu plaukiojusio upinio Vytinės tipo laivo dugno fragmentą galima išvysti ekspozicijoje. Susipažinus su panemuniečių gyvenimo rutina, belieka tik gyvai pamatyti šią unikalią vietovę.

Pamiškėje stovi nedidelis stedas su nuorodomis, pranešdamas turistams apie įstabaus pažintinio tako po Šilinės botaninį draustinį pradžią. Dėl savo nepakartojamo retumo ir augalų įvairovės šis draustinis yra saugomas ir įtrauktas į "NATURA 2000" teritorijų tinklą. Takas vedantis miško takeliais yra 1,6 km ilgio, todėl puikiai tinka visiems šeimos nariams. Einant šiuo taku galima susipažinti net su 4 miško ir pievų buveinėmis: stepinėmis pievomis, vakarų taiga, šimtamečiais ąžuolais apaugusiomis ganyklomis ir skroblynais.

Parke galima keliauti abiejais Nemuno krantais. Dešiniąja puse, nuo Naudupio upelio iki Šilinės ąžuolyno, akis pradžiugins piliakalniai, didybę menančios pilys ir jas supantys parkai. Kitoje Nemuno pakrantėje, Gelgaudiškio mieste įsikūręs vienas originaliausių Lietuvoje – Gelgaudiškio dvaras. Nemuno pakrante keliaujant iki pat Žemosios Panemunės, išlikę ir kitų dvarų akcentai ir žavingi miesteliai. Plokščiuose galima išvysti, o ir pasivaikščioti vienintele Lietuvos Vaiguvos upe-gatve. Apie krantus, kuriais driekiasi Panemunių regioninis parkas, profesorius Česlovas Kudaba patriotiškai rašė: "Plaukdamas Nemunu ir žvelgdamas į didingą, nepalaužtą dešinįjį panemunių šlaitą, žinai, jog čia "šalis, kur miega kapuos didvyriai". Turbūt tai brangiausia bočių krauju pirkta Lietuvos žemės dalis".