Išvaizdžiausias ir žinomiausias, vadinamasis Pirmasis piliakalnis, stūkso kairiajame Ventos upės krante, jos santakoje su kadaise čia tekėjusiu bevardžiu upeliuku. Viršūnėje buvusi pailga 55 x 25 m aikštelė, jos pietiniame pakraštyje buvęs 5,5 m aukščio, apie 28 m ilgio bei 20 m pločio pylimas, kurio šlaitas leidžiasi į buvusį 24 m pločio griovį. Piliakalnį sužalojo jau iki XIX a. čia įrengtos kapinės, 1864 m. amžinajam poilsiui prigaudusios didįjį Lietuvos istoriką ir rašytoją S. Daukantą. Į šiaurę ir vakarus yra buvusi papilio gyvenvietė. Ją archeologai tyrinėjo 1986, 1998 ir 2000 m. Manoma, kad piliakalnis tarnavo nuo mūsų eros I tūkstantmečio antrosios pusės iki XIV amžiaus. Istoriniuose raštuose minimi Kalavijuočių ordino antpuoliai 1339 ir 1359 m. Šiuo metu piliakalnyje veikia kapinės, kuriose palaidota nemažai garbių asmenų. Vienas iš jų Simonas Daukantas, tai žymus 19 a. Lietuvos istorikas, rašytojas, lietuvių tautinės savigarbos žadintojas.