Dainavos apygardos štabo bunkeris buvo įrengtas Punios šile, nedidelio upelio šlaite. Savo prisiminimuose Adolfas Ramanauskas-Vanagas prisimindamas apsilankymą šiame bunkeryje rašė: Nužygiavę kelis kvartalus, pasiekėme kažkokį gilų griovį, kurio dugnu, vos pėdas galįs apsemti, pamažu tekėjo švarus šaltinių vanduo. Iš atokiau mums parodė krantą, kur apačioje buvo įrengta slėptuvė. Maskavimas buvo labai geras ir akimi negalima buvo nustatyti, kurioje vietoje slėptuvė ir jos durelės. Pagaliau Klevas sustojo, praskleidė mažutes eglaitės šakas, pavertė samanų kuokštelį ir, paėmęs už grandinės, atidarė 45 laipsnių kampu įtaisytas dureles. Kažkas iš vidaus pusės priartėjo prie durelių ir nurodė, kaip tamsoje laikytis lendant vidun. Palypėjęs keturpėsčia, jau pamačiau šviesą, sklidusią iš slėptuvės, nes antrosios durelės buvo atidarytos. Kai nuropojau kelis žingsnius pritūpęs, patekau pačion slėptuvėn. Ten jau buvo galima stovėti kiek palenkta galva. (…). Man aprodė visą slėptuvę, kurioje buvo įvairių spaudai gaminti reikmenų. Gultai buvo sumaniai paskirstyti į dvi dalis. Vieni iš jų buvo darbo kambaryje, kiti – virtuvėje, o šioji buvo lyg ir atskirta pussieniu. Dar buvo mažas kambarėlis, skirtas maistui laikyti. Vienu žodžiu, slėptuvė buvo didžiulė ir labai patogi.

Nors partizanai buvo apsupti 1947 m. rugpjūčio 11 d. 6 val. ryto, NKVD puolimo operaciją pradėjo dar iš vakaro, išdėstė savo kareivius į apsaugos liniją. Iš viso šioje operacijoje dalyvavo apie 300 kareivių. Remiantis saugumo parengtais dokumentais, kautynių būta įnirtingų, jos truko pusantros valandos. Per tą laiką, partizanams ne kartą siūlyta pasiduoti, bet šie viduje naikino dokumentus. Tąkart bunkeryje žuvo apygardos vadas Domininkas Jėčys-Ąžuolis, Vaclovas Kavaliauskas-Juodvarnis, Mykolas Petrauskas-Aras, Jonas Pilinskas-Krūmas, gyvi paimti keturi partizanai. Per keletą operacijos dienų MGB sudaro dar 16 bunkerių. Bunkeris pirmą kartą atstatytas 1991 m., antrąkart – 2004 m.