Pašešuvio kraštovaizdžio draustinyje, ties Pašešuvio kaimu, atsiveria graži Šešuvies upės slėnio panorama. Upės slėnyje yra nemažai geologinių retenybių. Kairiajame krante Šešuvis formuoja atodangas, kuriose atsiveria kieto, kalkingo vandens, per šimtmečius susiformavusio, balsvo tufo atbrailos. Šios vietovės išskirtinumas - klintinių tufų telkinys. Tufai dažniausiai susidaro iš vulkaninių pelenų, išmestų ugnikalnių išsiveržimo metu, kai dėl aukštos temperatūros pelenai tarsi susicementuoja ir sudaro labai tvirta uolieną. Vulkaninis tufas lengvai apdirbamas, todėl naudojamas kaip statybinė medžiaga. Iš jo pastatyta Servijaus Tulijaus siena Romoje, Velykų salos skuptūros Moai. Tufų uolose Etiopijos šiaurėje iškirstos net krikščionių koptų bažnyčios "Lalibelos". Lietuvoje tufai susiformuoja dėl pakrantėse paplitusio geologinio reiškinio, vadinamo sufozija. Sufozija – tai krantų ardymo procesas, kai smulkaus smėlio dalelės pakliūva į požeminių vandenų srautą ir kartu yra išplaunamos. Šio proceso metu krantuose, terasose formuojasi duobės, vadinamos cirkais. Cirkai – apvalių formų įgriuvos, kurių dugnu silpna srove plūsta požeminis vanduo. Pakrančių įdubose, kurių pakraščiais nesuformuodami srovės nuolat sunkiasi kalcio elementų prisotinti atitekantys vandenys, susidaro sąlygos formuotis tufams. Tufuose randama smėlio, molio priemaišų, pasitaiko augalų liekanų, kurios kartais sudaro ištisą sluoksnelį. Pašešuvio tufuose galima rasti geldučių, lapų, šakelių atspaudų. Norint išvysti šį gamtos darinį, prie atodangų geriausia lankytis rudenį nukritus lapams ir žiemą.