Viduramžiais čia būta vienos svarbiausių gynybinių pilių kovose su kryžiuočiais, o šiandien lankytojų akis džiugina nuo 5 piliakalnių viršūnių atsiverianti Nemuno juostos mėlynė. Balnakalnio, Žydkapių, Bevardžio, Pilaitės ir Vorpilio piliakalnių kompleksas istorine, archeologine ir kultūrine prasme laikomas svarbiausiu po Kernavės. Tik apsilankę čia sužinosite, iš kur kilę piliakalnių vardai: Žydkapiai, Balnakalnis, kas buvo apdirbama ant Burgaičių piliakalnio, per kelis kartus supilti pylimai ir dar daug kitų įdomių istorinių detalių.
Papilys (Pilaitė) įrengtas 100 m į R nuo Vorpilio, 40 m į Š nuo aukštumos krašto, už daubų ribojamo gūbrio. Aikštelė trikampė, orientuota Š-P kryptimi. Šie įtvirtinimai greičiausiai yra natūralūs. Piliakalnio ir papilio šlaitai statūs, iki 40 m aukščio nuo Nemuno. Piliakalnis labai suardytas arimų, jo Š ir R šlaitai nuslinkę, Š šlaitas eroduoja ir dabar. Papilio aikštelė nuslinkusi iš visų pusių, Š dalyje eroduoja. Jos kraštai apardyti apkasų. Į P-PV yra 1,5 ha ploto papėdės gyvenvietė, kurioje rasta žiestos keramikos. 1970 m. P. Kulikauskas papilio aikštelėje ištyrė bendrą 45 kv. m plotą. Rastas 30 cm storio kultūrinis sluoksnis su lygia, grublėta ir žiesta keramika, gyvulių kaulais, šlaku. Piliakalnis datuojamas I tūkst. - II tūkst. pradžia.