Paminklas pastatytas pagal architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektą ir atidengtas 1929 09 15. Komunistų partijos Kėdainių rajono komiteto įsakymu 1962 m. paminklas buvo nugriautas. 1992 m. atstatytas toks, koks buvo anksčiau. 2,5 m. aukščio monumentą sudaro trys trikampės betoninės terasos ir ant jų pastatyta trisienė granito piramidė. Paminklo trikampė forma primena savanorių ženklą, trys terasos simbolizuoja tautinės vėliavos spalvas, piramidė - amžinybę. Įrašas, padarytas šlifuoto akmens plokštėje, pritvirtintoje viršutinės terasos viduryje, skamba taip: "1919 m. vasario 9 d. kautynėse su rusų raudonąja kariuomene čia žuvo kareivis savanoris Povilas Lukšys - pirmoji Lietuvos kariuomenės auka". 1993 02 16 paminklas atidengtas ir pašventintas.

1919 m. vasario 8-osios rytą 17 žmonių sustiprinta žvalgyba, sužinojusi, kad raudonieji traukiasi, išvyko Šėtos link. Prie Taučiūnų kaimo žvalgus netikėtai apšaudė bolševikai. Vyrai paleido į bolševikus atsakomąją ugnį. Vokiečių jefreitoriaus kulkosvaidis privertė bolševikus trauktis. Deja, netrukus teko trauktis jau mūsiškiams – netikėta bolševikų ugnis prapliupo iš greta esančio Taučiūnų dvaro. Viena kulka pakirto Povilą Lukšį – jis buvo pirmas Lietuvos karys, žuvęs per Nepriklausomybės kovas. Mūsų savanoriai, remiami pusšimčio vokiečių kareivių, apėjo dešinįjį priešo sparną ir paėmė į nelaisvę 18 raudonarmiečių, o likusius privertė pasitraukti į Šėtą. Porą dieną trukusios kautynės pareikalavo dviejų aukų – lietuvio ir vokiečių, dar du kovotojai buvo sužeisti. Raudonarmiečiai savo žuvusius ir sužeistuosius išgabėno, tačiau teigiama, kad raudonarmiečių nuostoliai buvo kur kas didesni.