Pirmosios žinios apie Plinkšių dvarą siekia 1717 m. Pagal išlikusius rašytinius šaltinius priimta sakyti, kad ežero pakrantėje stovinčius dviejų aukštų vėlyvojo klasicizmo Plinkšių dvaro rūmus pastatė Konstantinas Broel Plateris (gimė 1847 m. Šateikiuose, mirė 1899 m. Plinkšėse). Manoma, kad iš karto po vedybų (apie 1870 m.) jis Plinkšėse ėmė rengti savo rezidenciją. Spėjama, kad rūmų statybos darbams vadovavo vokietis Rozenbankas iš Liepojos. Kas yra projekto autorius, nežinoma. Apie rūmus buvo įrengtas gražus peizažinis parkas.
Platerio sodybą sudarė trys dalys: reprezentacinis dvaro branduolys, sodas ir ūkinė dalis. Pagrindinį pastatą sudarė du trylikaašiai fasadai, kurie buvo beveik identiški, rūmų centre - triašiai iškyšuliai, sujungti trikampiais frontonais. Stulpai ir kolonos prilaikė didžiules terasas su baliustradomis. Po Konstantino Platerio mirties dvarą paveldėjo jo vyresnioji dukra Olga, kurios vyras buvo Lenkijoje gyvenęs Iljinskis - Kašauskas. Po I - ojo Pasaulinio karo (nuo 1918 m.) dvarą valdė jo įgaliotinis D`Ersevilis. Kai O. Kašauskienė mirė, jis tapo ir jos dukters Marijos globėju. 1934 m. dvaro centrą nusipirko Žemės ūkio ministerija ir čia įsteigė Žemės ūkio mokyklą (vėliau ji reorganizuota į technikumą, kuris 1977 m. uždarytas). 1981 m. dvaro kompleksas perduotas "Mažeikių naftos" įmonei. 1983 - 1987 m. dvaro parko teritorijoje ši įmonė pastatė profilaktoriumą. Prie Plinkšių ežero išlikęs grafo Konstantino Platerio (1847 - 1899) kapas. Pasakojama, kad grafas buvęs palaidotas Švedkapyje, o naktį giminės slapčia jį išvežę į bendrą giminės kapavietę. Žmona to nežinojo ir pastatė paminklą. Jis buvo aptvertas tvorele, o kapavietė apsodinta medžiais. Priėjimas prie kapo iš abiejų pusių apsodintas eglėmis.