Vaduvų dvaro sodyba kūrėsi XIX a.-XX a. pr. Ją valdė bajorai Kazielos-Paklevskiai. Apie 1857 m. buvo pastatyti prabangūs 3 a. mūriniai rūmai, kuriuos supo didelis parkas su tvenkiniais. I-ojo pasaulinio karo metais (1915) rusų kariuomenė pasitraukdama rūmus sudegino. Iš viso karo metais sunaikinta 18 dvaro (kitais duomenimis - 26) pastatų. Karui baigiantis, Kazielos-Poklevskiai grįžo į dvarą ir apsigyveno senajame ponų name, kuris 1918 m. taip pat sudegė. Tada šeimininkai persikėlė gyventi į dvaro klėtis. 1928 m. įvykdyta dvaro parceliacija. Karoliui Vincentui Kazielai-Paklevskiui (1869-1931) palikta neliečiama žemės ūkio norma 80 ha.

1940 m. sovietų valdžia dvarą nacionalizavo. 1941 m. paskutinis dvaro savininkas Karolis Kaziela (g. 1907-?) su šeima sovietų valdžios buvo ištremtas į Altajaus kr., vėliau į Jakutiją. Iki šių dienų išliko tik Vaduvų dvaro sodybos tvarto, kepurinio vėjo malūno bei kitų pastatų liekanos.