Saldutiškio dvaras, esantis Saldutiškio miestelio centre, žinomas jau nuo XVIII a. pabaigos. Jį valdė Jaloveckiai. Trinkūnų kaimo kapinaitėse palaidotas dvaro įkūrėjas Antanas Jaloveckis (1772–1852). 1890 m. dvarui priklausė Antalamėstės, Krivasalio, Plaučiškių, Trinkūnų, Pakievenio, Pavyžinčio, Varniškių, Vilkolakių kaimai. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą dvaras priklausė karo inžinieriui Boleslovui Jaloveckiui, kuris pastatė klasicistinio stiliaus dvaro rūmus su ūkio pastatais, užveisė didelį parką, sodą ir gėlynus, keletą miško kvartalų užsodino maumedžiais. Saldutiškio gyvenvietė pradėjo augti 1899 m., nutiesus siaurąjį geležinkelį Panevėžys–Švenčionėliai, kurio tiesimui vadovavo generolas Boleslovas Jaloveckis, dvaro įkūrėjo Antano anūkas. Tada tarp siaurojo geležinkelio stoties ir dvaro buvo supiltas kelias, pasodinta tuopų. Boleslovas Jaloveckis buvo labai turtingas žmogus, nes valdė didelę dalį Rusijos geležinkelių ir metalurgijos pramonės akcijų, buvo carinės Rusijos Dūmos deputatas nuo Rytų Lietuvos, gausiai rėmė Lietuvos pabėgėlius Rusijoje Pirmojo pasaulinio karo metais. Vienintelis dvarininko sūnus Mečislovas (1876-1962) tarnavo Vilniaus žemės banke, nupiešė 1500 akvarelinių dvarų pastatų. I Pasaulinio karo metais Jaloveckių dvarą buvo užėmusi apskrities karo komendantūra. Mečislovas Jaloveckis 1907 m. pabaigoje įsteigė Saldutiškio ūkio draugiją, kurios veikloje dalyvavo ir aplinkinių vietovių ūkininkai. 1907 m. Boleslovas Jaloveckis Vilniuje išleido knygutę lietuvių ir lenkų kalba "Lietuva ir jos reikalai", "Tautiškas Lietuvos katekizmas", nuo 1909 m. bendradarbiavo Vilniuje leistame laikraštyje "Litwa".

1917 m. Petrapilyje mirė Boleslovas Jaloveckis, susirgęs šiltine. Po tėvo mirties sūnus Mečislovas grįžo į Lietuvą, bet Saldutiškyje nepasiliko. Išvyko į Lenkiją, o mirė 1962 m. Londone. 1938 m. dvare įsikūrė Saleziečių vienuolynas, kuris veikė iki II pasaulinio karo. 1940 m. vienuolynas uždarytas. Karo metais čia veikė ligoninė. Po karo dvare savo būstinę įkūrė stribai.

Boleslovas Jaloveckis šalia Saldutiškio dvaro įkūrė retų augalų dendrologinį parką. Parko plotas – 11,9 ha. Jame auga 22 medžių ir krūmų rūšys. Yra 150 m ilgio mažalapių liepų alėja, auga drūtos vinkšnos (skersmuo 1,4 m). Iš introdukuotų vertingesni - paprastasis raudonlapis klevas, europiniai kėniai, sidabrinis kėnis, pilkasis riešutmedis ir kt. 1958 m. parkas buvo paskelbtas gamtos paminklu. Neoklasicistinį istorizmo laikotarpio Saldutiškio dvaro pastatų kompleksą sudaro: dvaro rūmai, pastatyti 1830 m. ir rekonstruoti XIX a. II pusėje, svirno liekanos (pastatytas 1843 m, jo sienos panaudotos 1928 m. statant Saldutiškio Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčią), ledainė, pastatyta XIX a. pab.– XX a. pr., tvarto ir arklidės liekanos, pastatytos 1898 m. Greta Saldutiškio miestelio kapinių, išliko ir tvarkomos Jaloveckių šeimos kapinaitės. Dabar Saldutiškio dvaro pastatai privatizuoti. Savininkas Arūnas Svitojus.