Mūrinius barokinius rūmus 1691 m. užbaigė statyti LDK didysis etmonas Kazimieras Jonas Sapiega. Prieš tai šioje vietoje mediniai rūmai stovėjo jau XVII a. pradžioje.

Brandaus baroko stiliaus architektūrinis Sapiegų rūmų ansamblis pradėtas kurti XVII a. pabaigoje. XVIII a. pradžioje jie sudarė vieną ansamblį su Trinitorių bažnyčia ir vienuolynu.

Parko kompozicijos pagrindinė ašis eina nuo Antakalnio gatvės į rūmus, esančius parko rytiniame gale. Ašis šiek tiek asimetriška rūmų atžvilgiu, nes jos galuose yra vartai. Parke liko taisyklingo plano takų, nemažai senųjų medžių. XVII a. pradžioje parkas juosė medinius Sapiegų rūmus, rytų pusėje jungėsi su Antakalnio šlaitų miškais. Statant mūrinius rūmus, 1691 m. parkas buvo išplėstas, pertvarkytas. Jis buvo taisyklingo plano, sudalintas stačiakampiais, su dvejomis apskritomis aikštelėmis. Takai ėjo iš pietų į šiaurę ir iš rytų į vakarus, maždaug statmenai ir lygiagrečiai su Nerimi.

Parke buvo gėlynų, skulptūrų ir dekoratyvinių vazų, tankmėse stovėjo altanos, parko nameliai. XVIII a. antroje pusėje parkas buvo išplėstas į pietų pusę. Tvora su vartais juosia parką ir rūmų kiemą. Ji plytų mūro, tinkuota. Visi trys vartai barokiniai, turi klasicizmo bruožų. Puošniausi yra į Antakalnio gatvę vedantys vartai. Aukštą, pusapskritės arkos angą juosia stambūs pilioriai su cokoliais ir antablementas. Alegorines skulptūras šiems vartams sukūrė P. Pertis (Pietro Perti). Tvora su vartais sumūryta XVII a. pabaigoje arba XVIII a. pradžioje, nes 1718 m. minimi visi trys vartai. Parke iki XIX a. vidurio veikė du fontanai. 1725 – 1737 m. J. G. M. Fiurstenhofo Vilniaus miesto plane pavaizduotas parkas susidėjo iš dviejų dalių, kurių kiekvienos centre pažymėta fontano, gėlyno ar skulptūros vieta. Apie XVIII a. vidurį ar jo antrojoje pusėje parkas buvo perplanuotas ir suskirstytas taisyklingais keturkampiais plotais.