XX a. pradžioje prabanga išsiskyrusius rūmus Šv. Jurgio prospekte (dabar Gedimino pr.) prie Lukiškių aikštės, kuri tuo metu pradėjo įgauti vis didesnę reikšmę ir tapos varbiausia miesto aikšte, 1913 m. pastatė to meto visuomeninė organizacija Prekybos ir pramonės visuomeninis susirinkimas arba vadinamasis Pirklių klubas, kuriam tuo metu priklausė turtingiausi ir visuomenei žinomi Vilniaus miesto gyventojai.

Organizacijos nariai puoselėjo verslo tradicijas, kokybę ir rafinuotumą, siekė atstovauti savo krašto verslininkų interesams. Bendrijos tikslas buvo vienyti pirklius, įmones ir pasiturinčius kosmopolitiškus Vilniaus piliečius.

Bendrija rengė su verslo interesais susijusius renginius, rūpinosi verslo ir pramonės interesų apsauga, žaliavų rinka, eksporto politika. Patirties sėmėsi iš solidžių užsienio klubų, domėjosi jų veiklos principais. Verslininkai veikė taip, kaip panašios, bet jau ilgai dirbančios organizacijos didžiuosiuose Vakarų Europos miestuose, Maskvoje ir Sankt Peterburge.

1913 m. Michailo Prozorovo suprojektuoto trijų aukštų Pirklių klubo pastato pagrindinį fasadą ir išorės elementus puošė raudono dirbtinio smiltainio danga "ampyro" stiliaus. Toks dekoras tuometiniame Vilniuje buvo labai retas ir naudojamas tik atskiriems pastato fragmentams, todėl naujasis statinys išsiskyrė savo prabanga ir originalumu. Elegantiškas pastato vidaus ir išorės dekoras išreiškė progreso, kultūros naujovių ir pastovumo harmoniją. Įėjusius į pastato vidų pasitikdavo puošni ištapyta laiptinė su prabangiais veidrodžiais. Erdvios reprezentacinės salės sienas puošė plafonas ir bareljefai, o lubas – prekybos, iškalbos, komercijos ir pelno dievo Merkurijaus simbolika.

Pastate buvo įrengtas tada Vilniuje dar itin retas centrinis šildymas, įvestas elektros apšvietimas, telefono linija, tad pastatas stebino ne tik vizualia, bet ir funkcine prabanga.

Išskirtinis Pirklių klubo architektūros akcentas buvo ant barokinio silueto bokštelio stovinti įspūdingo dydžio dangų laikančio Atlanto skulptūra. Graikų mitologijoje Atlantas buvo dangaus skliauto laikytojas ir Hesperidžių sodo, kuriame augo stebuklinga obelis su amžiną jaunystę teikiančiais obuoliais, sergėtojas. Tokios skulptūros buvo ypač madingos to meto Peterburgo pastatų dekore, tad ten mokslus baigęs Michailas Prozorovas, matyt, rėmėsi šio miesto architektų patirtimi. Architekto Kęstučio Balčiūno atkurta trijų metrų Atlanto figūra puošia ir šių dienų Pirklių klubą.