Evaldo Pauzos kūrinyje pavaizduoti du susiglaudę tarpukario Kauno jaunuoliai su žąsimis rankose. Tai dedikacija 1934-ųjų įvykiams, žinomiems kaip "Žąsų krizė". Tarpukario Lietuvoje klestėjo paukštininkystė – kasmet Vokietijai būdavo parduodamas įspūdingas kiekis žąsų – daugiau kaip pusė milijono. 1933 m. Klaipėdos krašte suėmus ir nuteisus gausų būrį nacistinių organizacijų aktyvistų, Vokietija paskelbė ekonominę blokadą Lietuvai. Ji praminta "Žąsų krize", kadangi buvo užkirstas bet koks šių paukščių importas ar tranzitas į užsienį.

Tarpukario Vyriausybės krizės valdymo sprendimas – kiekvienas lietuvis, nuo valdininkų iki miestelėnų ar senjorų, privalėjo įsigyti numatytą kiekį paukščių. Tokiu būdu siekta mažinti nuostolius ir paremti tūkstančius žąsų auginančius ūkininkus. Atlikti sandoriai turėjo būti patvirtinami specialiomis kortelėmis.

Tai sukėlė visą virtinę kuriozų: prasidėjo šešėlinė prekyba kortelėmis, neįsigyjant žąsų, laikraščiuose atsirado specialios "Žąsų skiltys", kuriose skelbdavo įvairius receptus ar šių paukščių naudą sveikatai. Bene plačiausiai nuskambėjo Kipro Petrausko istorija – vietoj pinigų gavęs gausų būrį paukščių, jis juos varėsi per visą Laisvės alėją.