Šioje vietoje: Živilė Žvėrūna - Genealogija.

Žmogaus kūnas yra sankryža: ligų ir švenčių, meilės ir mirties. Živilės Žvėrūnos šiauliečio figūra yra žemėlapis, kuriame sužymėtos nuo seniausių laikų mieste siautusių epidemijų ir marų odisėjos. Grafai Zubovai visada rūpinosi, kad krašte būtų gydytojų ir ligonbučių. O tarpukariu Dvaro gatvės ir Aušros alėjos sankryžoje atsirado Vlado Bitės projektuoti Šiaulių apygardos Ligonių kasos rūmai. Žmogus progresuoja, o virusai ir ligos laukia, kol jis užsimirš. Žiurkės perneša žmonėms savo blusas su virusais. Pelės prisijungia prie kompiuterių ir virusai, išmokę vaikščioti žmonių kapiliarų tinklu, pradeda klaidžioti internetu, graužti mūsų privatumą, lėtinti ryšį, traukyti tinklus. Virusai persikelia į interneto tinklus, nes ten mes leidžiame didžiąją dalį savo energijos, laiko, gyvenimo. Ten jie ir tyko.

Grafas Platonas Zubovas bijojo mirties karūnos, todėl vedė 19-metę gražuolę Teklę. Tikėjosi, kad apgaus mirtį. Devyniolikmetė turėjo būti jo kaukė. Ligos, mirtis ir virusai ateina nematomi, jiems nereikia nei kaukių, nei raktų nuo mūsų namų. Jiems nesvarbu, kad ir jų karūnų niekas nemato. Kas kad nemato – užtat bijo. Platonas Zubovas mirė 1822-aisiais 54-erių, o kitais metais Gruzdžiuose, kur stovėjo jo dvaras, susirgo 260 žmonių, mirė 57. Bet mirtis nesugraužė jo atminties, jo dvaro, jo bibliotekos. Jo brolis tęsė toliau. Jo vaikai tęsė toliau. Mes tęsiame toliau. Nes nesame iš niekur. Štai ir dabar juk stovime Aušros alėjoje, kertančioje Zubovų teritoriją, ir dviem savo galais jungiančią ligoninę ir katedrą. Aušros alėja jungia tai, kas dramatiškai persipina ir mūsų gyvenimuose – siela ir kūnas, gimimas ir mirtis, nelaimės, kova ir viltis.