Seniausioji pastato dalis pastatyta 1887 m. Šio pastato praeitis tampriai susijusi su Marijampolės savivaldos ir ugniagesių istorija. Yra žinoma, kad nuo 1925 m. šiame pastate veikė miesto vaistinė, 1929–1930 m. pristatyti ugniagesių garažai, 1932–1933 m. – antras aukštas, kuriame buvo įsikūrusi miesto rotušė.

Pirmoji Marijampolės ugniagesių komanda suburta dar 1879 m., o 1880 m. ir gaisrininkų draugija. Prasidėjus Pirmajam pasauliniui karui draugija iširo. 1919–1929 m. ugniagesiai į komandas būrėsi dar kelis kartus, tačiau jas nuolat lydėjo negandos: komandos iširdavo arba atsistatydindavo kadangi jiems nepavykdavo užgesinti degančių pastatų, galiausiai 1929 m. sudegė net jų pačių gaisrinė. Šios nesėkmės išjudino miesto savivaldybę, kuri pačiame miesto centre pastatė naują modernią gaisrinę ir subūrė profesionalią komandą (41 ugniagesys ir 12 orkestrantų). Šis pastatas ugniagesiams tarnavo iki 1985 m.

Naujoje miesto rotušėje 1933-07-13 įvyko pirmasis Marijampolės miesto tarybos posėdis – taip skambiai "Suvalkiečio" korespondentas vadina naujas miesto savivaldybei skirtas patalpas Kęstučio g. 1. Dar 1815 m. Jonas Grysmajeris parengė Marijampolės rotušės projektą, kuris taip ir liko neįgyvendintas. Iš gražaus sumanymo teliko neišvaizdus Ilgakromio pastatas aikštės viduryje, todėl ilgą laiką miesto savivaldos įstaigos neturėjo "valdiškų rūmų".

"Visų blogiausiose patalpose daug metų kentė patys miesto šeimininkai. Savivaldybės raštinei nuo seniai buvo išnuomota 4 maži kambarėliai Kauno gatvėje [Nr.3]. Keitėsi tarybos, burmistrai, bet ta skurdi patalpa nesikeitė. Iš kiemo visą laiką sklisdavo bjauriausia smarvė, viduj tvanku, tamsu, o dienomis ir vakarais prie vieno stalo turėjo dirbti nervuotą darbą net 4 žmonės. Kuo daugiau visokių bedarbių ir bobelių susigrupuodavo apie bendrosios raštinės stalą, tuo labiau lenkdavosi prie savo knygų p. Rašytinis, kuo triukšmingiau į kasos buhalterio kambarį verždavosi visokie mėsininkai, tuo arčiau sienos traukė savo stalą p. [Chaimas] Rotšteinas"

Padėtis pasikeitė 1931 m., kai mieto valdymą perėmė: "inteligentiška taryba su karingos išvaizdos burmistru p. Juozu Mauruku priešaky". Per pirmus trejus metus mieste buvo sutvarkytos gatvės, skverai ir atsirado daug naujų pastatų. Taip virš miesto vaistinės ir ugniagesių garažų išaugo apskrities inžinieriaus Juozo Dragašiaus projektuotas antras aukštas. To meto spauda džiaugiasi jaukiomis savivaldybės patalpomis, gražiu, modernišku: "durpinai nudažytu pastatu, kuris didingai atrodo ir puošia visą miestą, ypač Basanavičiaus skverą". Suvalkietiškas širdis glostė tai, kad: "visas įrengimas (su vandentiekiu ir kanalizacija) kaštavo apie 60 000 litų".

Sovietmečiu šio pastato pirmame aukšte veikė vaistinė (vėliau virtusi optika), šeimininkavo ugniagesiai, antrame aukšte glaudėsi įvairios savivaldybei priklausančios įstaigos. Šiuo metu čia vis dar veikia Optika, Marijampolės apskrities VPK migracijos skyrius, grožio salonas.