Tik 300 laiptelių, ir Seredžiaus piliakalnio viršūnė pasiekta. Visgi, tikroji kelionė tik prasideda. Minutėlę atsikvėpę ir pasidžiaugę Pieštvės upelio juosta bei nuostabiu Nemuno slėniu, nusikelkime į legendomis apipintą Romos imperiją ir aršius kryžiuočių laikus. Kaipgi šie laikotarpiai susiję su Seredžiau piliakalnio istorija?

Ar kada pagalvojote, kad lietuvių tauta galėjo kilti iš romėnų? Legenda apie kunigaikštį Palemoną apipina ne tik Seredžiaus piliakalnį, bet ir visą Lietuvą. Kalbama, kad Romos didikas Palemonas, gelbėdamasis nuo persekiojimų, su šeima ir 500 Romos patricijų patraukė į šiaurę, kol galiausiai pasiekė Baltijos jūrą. Keliaudami Kuršių mariomis, vėliau Nemunu, jie sustojo Dubysos žiotyse. Sužavėti juos supančios gamtos, romėnai įsikūrė ir ant ąžuolais apaugusios kalvos pasistatė pilį bei šventyklą.

XIX a. istorikas Teodoras Narbutas "Lietuvių tautos istorijoje" nurodė, kad mistinis kunigaikštis Palemonas palaidotas Seredžiaus piliakalnyje, todėl iki šiol kalva dažnai vadinama Palemono kalnu. Padavimas taip pat susijęs su romėniškąja lietuvių kilmės istorija: neva Lietuvos didieji kunigaikščiai, taip pat didikų Alšėniškių ir Giedraičių giminės yra kilusios iš Palemono vaikaičių, o iš Romos patricijų palikuonių – įtakingos Goštautų, Davainų ir Manvydų kartos. Seredžiaus piliakalnis mena ne tik paslaptingus naujakurių romėnų laikus. Apylinkėse vis dar aidi kryžiuočių mūšių atgarsiai. Nuo 1293 m. kronikose minima ant Palemono kalno stovėjusi Pieštvės pilis atlaikė dažnus ir nuožmius Ordino puolimus ir stabdė jo veržimąsi į Lietuvą. Deja, 1363 m. tvirtovė buvo užimta ir sudeginta. Po Žalgirio mūšio pilis buvo atstatyta paskutinį kartą – po Melno taikos ji nebeteko reikšmės ir buvo apleista.

Kokia jaudinanti šio piliakalnio istorija! O juk kopdamas į kalvą ar grožėdamasis nuostabiu Nemuno slėniu apie ją dažnai net nesusimąstai. Gal šiuo metu stovi ten, kur prieš daugybę amžių didis kunigaikštis žavėjosi savo valdų toliais, o gal kovos epicentre, kur drąsus lietuvis kovojo su ordino kariu?