Seredžius, įsikūręs dešiniajame Nemuno krante, tarp Dubysos ir Armenos upių, šalia vaizdingo kelio Kaunas – Jurbarkas – Klaipėda. Kada šioje vietovėje įsikūrė pirmoji gyvenvietė, nėra tiksliai žinoma. Iš to, kad akmens amžiuje žmonės kūrėsi prie vandens telkinių, ypač upių santakose, galima spręsti, kad Nemuno ir Dubysos santakoje žmonių gyventa jau akmens amžiuje. Archeologinių kasinėjimų metu rasta neolito laikų darbo įrankiai ir V-VII a. kapai. Rašytiniuose šaltiniuose vietovė pirmą kartą paminėta vykstant lietuvių kovoms su kryžiuočiais. Palei Nemuną buvo statomos naujos ir tvirtinamos senos pilys, kurios sudarė vieningą gynybinę sistemą. Ant piliakalnio stovėjusi Pieštvės pilis sėkmingai atlaikė ne vieną kryžiuočių puolimą. Nurimus karams, šioje vietovėje gyvenvietė pradeda kurtis ne ant piliakalnio, bet žemutinėje slėnio dalyje, arčiau Dubysos ir Nemuno santakos.