Vilniaus gatvė, kaip ir Tilžės gatvė, nutiestos XVIII amžiuje. Tai istorinis traktas, vedantis iš rytų į vakarus, o Tilžės gatvė – iš pietų į šiaurę. 1975 metais Vilniaus gatvės centrinė dalis (nuo Žemaitės gatvės iki Draugystės prospekto) tapo pėsčiųjų gatve. Tuometinė Vilniaus pėsčiųjų gatvė buvo unikalus reiškinys ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Sovietų Sąjungoje. Kaip Paryžius didžiuojasi savo Eliziejaus laukais, taip Šiauliai didžiuojasi savuoju bulvaru, nes tai trečiasis pagal senumą bulvaras Europoje: po Roterdamo (1972 m.) ir Erfurto (1973 m.).

Pagrindinė miesto gatvė neprarado savo reikšmės per visus Šiaulių miesto vystymosi laikotarpius. Atkūrus nepriklausomybę, ši miesto dalis ypač išaugo ir išgražėjo, tapo svarbiausia šiauliečių laisvalaikio leidimo, poilsio, pramogų ir prekybos vieta.