Saulės laikrodžio aikštė įrengta 1986 m., minint 750-ąjį Šiaulių gimtadienį. Vieta naujam architektūriniam ansambliui parinkta tarp senosios miesto dalies, katalikų kapinių ir Talkšos ežero. Pagrindinė aikštės idėja – įprasminti tris svarbiausius Šiaulių miesto simbolius: saulę, prisimenant Šiaulių žemėje įvykusį Saulės mūšį, šaulį, siejamą su miesto pavadinimo kilme, ir laiką, kuris prabėgo nuo tos dienos, kai miesto vardas buvo paminėtas pirmą kartą. Architektūrinį ansamblį sudaro amfiteatro formos aikštė ir į 18 m aukštį kylantis obeliskas, kurį vainikuoja bėgančio šaulio skulptūra. Saulėtą dieną šis obeliskas tampa gnomonu – saulės šešėlis, slinkdamas ciferblatu su įlietais metalo skaitmenimis (12, 3 ir 6), rodo geografinės platumos vietinį laiką. Tai aukščiausias saulės laikrodis Lietuvoje. Vidurdienį krintantis šešėlis rodo į antikinę šventyklą primenančią pavėsinę, esančią visai šalia kapinių sienos, sumūrytos iš lauko riedulių.

2013 m. rugpjūčio 29 d., po atnaujinimo į savo įprastinę vietą Saulės laikrodžio aikštėje sugrįžo skulptūra "Šaulys" – Šiaulių miesto simbolis, šiauliečių dažnai vadinamas "Auksiniu berniuku". Keturių metrų aukščio skulptūrai padengti prireikė 1900 aukso folijos lapelių, kurių storis – vos keli mikronai. Saulės laikrodžio aikštės projektą parengė šiauliečiai architektai R. Jūrėla, A. Višniūnas ir A. Černiauskas, "Šaulio" skulptūrą sukūrė skulptorius S. Kuzma.