"Šilutės sieną" – bendruomeninį projektą, suvienijusį miesto gyventojus – paskatino koncernas SBA ir jo valdoma įmonė "Šilutės baldai". Minint 125-ąjį baldų fabriko ir Šilutės miesto 505 metų sukaktis buvo nuspręsta kartu su Šilutės bendruomene sukurti ilgiausią metraštį – 500 metrų ilgio sieną, ant kurios atsispindėtų svarbiausi miesto istoriniai įvykiai ir reikšmingiausios krašto asmenybės.

Daugiau kaip 500 kvadratinių metrų dydžio sieną, juosiančią AB "Šilutės baldai", jaunieji Šilutės meno mokyklos dailininkai per vasarą ištapė piešiniais, pasakojančiais Šilutės miesto istoriją ir atskleidžiančiais Mažosios Lietuvos krašto savitumą. Ant iš 85 segmentų sudarytos "Šilutės sienos" atsidūrė daugiausiai visuomenės palaikymo sulaukęs potvynis, Šilutės uostas, garsieji Šilutės turgūs, Melno sutartis, pavaizduotas paštas, dujų fabrikas, 1944 metų rudenį Šilutėje likę tik 7 senieji gyventojai, taip pat "Šilutės baldų" fabrikas – viena seniausių įmonių rajone ir didžiausias darbdavys. Sieną papuošė ir tokios Šilutės krašte gyvenusios asmenybės kaip Hermanas Zudermanas, Hugo Šojus, Vydūnas, Petras Jakštas, taip pat privilegiją steigti karčemą šile gavęs ir Šilokarčemos gyvenvietės pradininkas Georg Talatt (Jurgis Talaitis).

Pavaizduotas Sąjūdis, emigracija, prancūzmetis ir karas... Sienos piešiniai atrodo labai skoningai, nes jiems pasirinktas grafiškas juodos-baltos-pilkos spalvos koloritas. Žavesio jam suteikia ryškių spalvų akcentai, pridėtinės detalės: šviestuvas, gėlės, baldų detalės bei jaunosios kartos humoras: pavyzdžiui, prancūzų kariai pavaizduoti su bagetėmis vietoje ginklų, arba užrašas "Mes nebe kaimiečiai", iliustruojantis miesto teisių suteikimo 1941 m. rugsėjo 27 d. Šilutei faktą.

Daugiau kaip 100 dailininkų piešė sieną ir daugiau kaip 3 000 žmonių prisidėjo prie šio projekto įgyvendinimo. Ši siena tapo bendruomenės ne tik žodžiu, bet ir kūnu. Šilutėje pavyko pasiekti tai, ko niekaip nepavyksta pasiekti Lietuvoje – sutelkti žmones vardan vieno tikslo.