XVIII a. reguliarios pamaldos buvo laikomos Trepų dvare (Herenchofe). 1795-1799 m. parapijiečiai pamaldoms rinkdavosi Leliškės kaime. Nuo 1800 m. pamaldos buvo laikomos viename dideliame kambaryje Adakavo dvare. 1838 m. parapija pastatė namą kantoriui gyventi ir atvykusiam kunigui apsistoti, pradėjo mokėti reguliarų metinį mokestį kantoriui išlaikyti. 1827 m. pastatyta bažnyčia, 1860 m. parapija įsigijo varpą. 1862 m. Skaudvilės mieste iš viso būta 850 registruotų parapijiečių. Kasmet buvo konfirmuojama 20-30 vaikų. Veikė parapijos išlaikoma mokykla, kurioje kasmet mokėsi 15 berniukų ir 15 mergaičių. Mokykloje dirbo vienas mokytojas, kuris išsilaikė iš parapijos gaunamų lėšų. Parapijos daugumą sudarė vokiečių kilmės asmenys, kurie vertėsi amatais, garsėjo medžioklinių šautuvų gamyba, ortopedine avalyne ir kita produkcija. 1884 m. nuo vokiškai kalbančios Skaudvilės parapijos atsiskyrė lietuviškai kalbanti Batakių parapija.

Iki 1940 m. kovo mėn. dauguma parapijiečių išvyko į Vokietiją. 1947-1948 m. bažnyčia buvo paversta grūdų sandėliu. 1948 m. liepos 17 d. Darbo žmonių tarybos nutarimu Nr. 21 bažnyčią nutarta nacionalizuoti, tačiau nacionalizacijos procesas tęsėsi iki 1952 m. Bažnyčios taip ir nepavyko iki galo uždaryti, nes ją saugojo ir gynė ištikima parapijietė Eugenija Bapkaitė, kuri praardė bažnyčios stogą ir išpylė ant grūdų vandenį. Atėjusi komisija nusprendė, kad grūdams laikyti ši patalpa netinkama. 1981 m. parapijiečių pastangomis suremontuotas bažnyčios stogas ir vidus. 1993 m. restauruotos bažnyčios sienos, 1995 m. atliktas vidaus remontas, sutvarkytas altorius. Nuo 1997 m. rugsėjo 1 d. liuteronų tikybos pradėta mokyti vaikus Skaudvilės vidurinėje ir pagalbinėje mokyklose.