Gaisrai 1879 m. ir 1890 m., Antrasis pasaulinis karas nuniokojo senąją Uteną. Tačiau Utenio aikštė dar mena didžiuosius ketvirtadienio turgus ir senuosius jos gyventojus – Utenos miesto žydus. Aikštės viduryje tarpukariu stovėjo keli didžiuliai, mūriniai, tarpusavyje sujungti pastatai, kurie priklausė R. Kabui. Juose buvo įsikūrusi apskrities policijos nuovados administracija, banko skyrius, kelios parduotuvės, valgykla. Pastatai Antrojo pasaulinio karo metu buvo sugriauti. Levijoro ir L. Simanavičiaus namuose veikė knygynas "Žibintas", muzikos prekių, juvelyrinių dirbinių, maisto parduotuvės, bendrovė "Pažanga", ž. ū. kooperatyvas. Namai Antrojo pasaulinio karo metu sugriauti. Šiuo metu jų vietoje stovinčiame pastate įsikūręs Utenos kolegijos Medicinos fakultetas (Utenio a. 2). E. Goldfaino name veikė elektros ir mechanikos biuras bei urmo prekių sandėlis "Progresas". Gretimame pastate buvo Aškenazės vaistinė.

Dabar šiuose pastatuose įsikūręs Utenos kraštotyros muziejus (Utenio a. 3). D. Libermano name prekiauta statybinėmis prekėmis. Tame pačiame pastate veikė S. Vaino "Traktierius" ir L. Lipšico krautuvė. Šalia stovėjo ištaigingas S. Šterno dviejų aukštų mūrinis namas, kuriame buvo įsikūrusi Utenos apskrities vaistinė, Ūkio bankas. Dabar šių dviejų pastatų vietoje yra Utenos rajono savivaldybės administracijos pastatas (Utenio a. 4). Seserų Zingelaičių siūlų ir mezginių parduotuvė veikė šių laikų sulaukusiame pastate, kuriame dabar įsikūrusi projektavimo įmonė (Utenio a. 6). Šiandieninė Utenio aikštė žymi senojo miesto teritoriją, tačiau lankytojus pasitinka iš esmės pasikeitusi. Turgūs jau kadaise šurmuliuoja kitose miesto erdvėse. Tačiau uteniškius ir miesto svečius aikštė sukviečia į čia vykstančius renginius.

Neužstatytoje aikštės erdvėje įrengtas šokantis ir šviečiantis fontanas, stiklo galerija, suoliukai, gėlynai. Praeities įvykius liudija paminklai 1990 m. kovo 11 d. datai atminti ir Vytauto apygardos partizanams "Aukuras". Aikštėje įsikūrusios miestui ir rajonui svarbios įstaigos. Ant Utenos kraštotyros muziejaus pastato, kuriame 1918 m. veikė pirmoji savivaldybė Utenoje, fasado įrengtos atminimo lentos Nepriklausomybės akto signatarui ir šios savivaldybės steigėjui Steponui Kairiui (1879–1964) atminti ir savivaldybės Utenoje atkūrimui 1919 m. pažymėti.

Dabartinės Utenos rajono savivaldybės tarptautinį bendradarbiavimą su užsienio šalių miestais žymi aikštės mažosios architektūros elementai.