Ankstyviausias, menantis vėlyvojo bronzos amžiaus laikus, yra Sokiškių (Juodžeminis kalnas) piliakalnis Samanio ežero pietiniame krante, tyrinėtas 1980–1983 m. Piliakalnis turi 68x56 m dydžio aikštelę ir aukštus, iki 22 m aukščio nuo ežero pusės, šlaitus. Šalia piliakalnio yra buvusi gyvenvietė, kurioje buvo aptikta brūkšniuotos, grublėtos ir lygios keramikos, kaulinių ir iš molio pagamintų dirbinių. Joje kultūrinis sluoksnis siekia iki 1 m. Piliakalnio aikštelėje aptiktas iki 2 m storio kultūrinis sluoksnis su įvairiais radiniais: akmeniniais įtveriamaisiais ir su skyle kotui kirviais, šlaku, gyvulių kaulais, brūkšniuota, gludinta,grublėta keramika, kaulo dirbiniais. Piliakalnis datuojamas I tūkst. pr. Kr. pirmąja puse–V a. po Kr. Jame išskiriami keli kultūriniai sluoksniai: ankstyvasis – I tūkst. pr. Kr. pradžios ir vidurio, priskiriamas vėlyvajam bronzos amžiui, antras – I tūkst. pr. Kr. pab. ir trečias – I tūkst. po Kr. pradžia.
Pirmojo ir antrojo piliakalnio apgyvendinimo laikotarpiais kultūriniuose sluoksniuose aptinkama daug kaulinių ir raginių dirbinių, o vėlyvajame – jau geležiniai įrankiai: peiliai, ylos, ietigaliai, žalvariniai papuošalai. Piliakalnio aikštelės šiaurės vakarų ir šiaurės rytų krašte aptiktas 2–3 m pločio viršuje iki 1,5 m pločio apačioje negilus griovys, už kurio buvo supiltas 2 m pločio ties pagrindu, iki 0,7 m aukščio pylimas, o už jo antras 5 m pločio ir iki 2 m gylio griovys, kurio vidinėje pusėje stovėjo medinė užtvara. Šiaurės vakarinėje aikštelės pusėje buvo įrengti į pilaitę vedę vartai, kuriuos nuo aptvaro šlaito tvirtino 5,5 m ilgio statmenų stulpų eilės. Pilaitės viduje stovėjo mediniai stulpinės konstrukcijos pastatai, kurie ne kartą buvo degę. Be antžeminių pastatų aikštelės teritorijoje aptikta žeminė. Šio piliakalnio tyrimai yra labai svarbūs nustatant piliakalnių formavimosi pradžią, aptariant bronzos amžiaus materialinę ir dvasinę kultūrą.