Važiuojant keliu Žeimelis-Linkuva, dažno keleivio akį patraukia netoli Steigvilių kaimo stovintis senas, skylėmis ir plyšiais "turtingas" vėjinis malūnas. Jausmų šiems keliautojams ir vietiniams gyventojams malūnas sukelia įvairiausių: vieni grožisi jo tvirtu stotu, tiesiai į tolį "žvelgiančiais" sparnais, kurių dešimtmečiais taip ir nesugeba įveikti nei neretai čia pliaupiantis lietus, nei audringi vėjai ar šalčiu alsuojančios žiemos pūgos. Kitiems – tai nostalgiją ir meilę savo krašto praeičiai sukeliantis statinys.

Steigvilių malūnas buvo pastatytas 1891 m. Steigvilių kaimo šviesuolio Jono Beinaravičiaus (1832 - ?) iniciatyva. Būtent dėl savininko pavardės malūnas dar yra vadinamas "Beinoro malūnu". Beinoravičių šeima į kaimo istorija įrašyta aukso raidėmis - Jono sūnus Juozapas Beinaravičius - Beinoras (1870-1941) spaudos draudimo metais platino uždraustąją spaudą bei priklausė diržiečio Motiejaus Čepo (1866-1962) knygnešių draugijai. Savo namuose turėjo įsteigęs slaptą mokyklėlę, kurioje rašto ir tikybos pagrindų mokė jo sūnus Kazys ir dukra Teodora. Klasikinės konstrukcijos, aštuonkampis malūnas buvo pastatytas ir suprojektuotas iš Latvijos pasamdyto meistro Bredikio. Naujasis statinys iškilo šalia atokiau nuo kaimo buvusios Beinoravičių sodybos, kitoje vieškelio pusėje.