Steponas Darius gimė miškingame ir pelkėtame Rubiškės vienkiemyje. Dabar tai – Dariaus kaimas. 1907 m. lakūno šeimai išvykstant į Ameriką, Dariaus motina įgaliojimus tvarkyti ūkį paliko giminaičiams Idzelevičiams. 1920 m. atvykęs į Lietuvą Steponas Darius aplankė tėviškę, gimines, senelių ir tėvo kapus Judrėnų kapinėse. Gyvendamas Kaune jis dar keletą kartų lankėsi gimtinėje, paskutinį kartą – 1927 m.

Po Stepono Dariaus žuvimo Rubiškė buvo pavadinta Dariaus kaimu. 1933 m. spalio 15 d. Dariaus kaimo Pavasarininkų organizacijos jaunimas sode pasodino ąžuoliuką, kurį pavadino "Dariaus ir Girėno medžiu", kuris žaliuoja ir šiandien.

1946 m. spalio 15 d. "stribai" Dariškę sudegino. Negyvenamos sodybos ūkiniai pastatai laikui bėgant visai sugriuvo ir sunyko. 1968 m., kada melioracija artėjo prie Dariškės, sodyboje pastatų nebebuvo. Buvo likęs tik medinis kryžius, kuriame ir šiandien įskaitoma data – 1928 m. Pagal melioracijos projektą vietoje Dariškės turėjo plytėti lygūs tarybinio ūkio laukai.

Kraštotyrininkai, į pagalbą pasitelkę aviatorius, ryžosi gelbėti sodybvietę. Jauni, patriotiškai nusiteikę žygeiviai 1969 m. gegužės 9 d. kieme po didžiuoju ąžuolu supylė pilkapį ir pastatė didžiulį akmenį su įrašu "Dariui ir Girėnui". Išlikusiame akmeninių namo pamatų kampe buvo pritvirtinta granitinė atminimo lenta su įrašu "Atlanto nugalėtojo Stepono Dariaus gimtinė. 1896-1933." Po to sovietinė valdžia sunaikinti Dariškės jau nebedrįso.

Po "Lituanicos" skrydžio 50-mečio jubiliejaus nuspręsta atstatyti abiejų lakūnų tėviškes. 1993 m. buvo baigti atstatyti namas ir klėtis, sutvarkyta teritorija, įrengta memorialinė ekspozicija.