Šiuo metu kalnas apima 1,4 ha. Tokį vaizdą kalnas įgavo po XIX–XX a. žemės lyginimo darbų. Pirmoji stambi ardomoji invazija į visą Kalnų parko teritoriją siejama su 1831 m. carinės tvirtovės įrengimu. Kita – sovietmečiu, kai 1955 m. pradėta įrenginėti Dainų slėnio estradą. Dabartinė Stalo kalno aikštelė buvo suformuota iš atskirų aukštumų, jas nukasant, o neigiamas reljefo formas užpilant gruntu. Daugiausiai žemės darbų buvo atlikta 1831 m. kariniais tikslais. Tvirtovės generaliniuose planuose dominuojančia aukštuma palikus tik Kreivąjį kalną, kitos aukštumos turėjo būti pažemintos. Stalo kalne buvusios aukštumos išsidėsčiusios taip, kad jose pastačius gynybinius įtvirtinimus jie gynė ne tik išorinę erdvę nuo Antakalnio bei Užupio pusės, bet puikiai tiko apginti dominuojančias aukštumas įsiveržus priešui į vidinę pilies-miesto erdvę. Pavadinimą kalnas gavęs dėl savo formos – viršūnėje jis lygus kaip stalas. Ant jo užlipus atsiveria puikūs Vilniaus vaizdai, čia galima smagiai paiškylauti ar pailsėti miško ir gražios miesto panoramos apsuptyje.