Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejus – vienas pirmųjų tokio pobūdžio muziejų, įkurtų Lietuvoje. Čia supažindinama su laisvės kovų istorija Sūduvos krašte 1945–1952 m. Daug dėmesio skiriama Lietuvos gyventojų tremčių 1941–1953 m. tyrinėjimams, istorinės medžiagos rinkimui bei sisteminimui.

Ekspozicijose lankytojai gali pamatyti asmeninius laisvės kovotojų daiktus, uniformas, ginklus, dokumentus, leidinius, atsiminimus bei žuvusių partizanų įkapes, rastas jų žūties ar užkasimo vietose. Išliko nemažai dokumentų, buities daiktų, darbo įrankių, rūbų, rankdarbių, liudijančių apie skurdą, badą ir kančias Lietuvos žmonėms kalint lageriuose bei tremtyje, kur jie per minėtą laikotarpį buvo vežami net trisdešimt ketverius kartus.

Marijampolės politinių kalinių ir tremtinių iniciatyva 1993 m. lapkritį, Vytauto g. 29 duris lankytojams atvėrė skaudžiausių mūsų Tėvynės dienų, tremčių ir pokario ginkluotos kovos atminties muziejus. Jo vadove buvo paskirta partizanų ryšininkė, politinė kalinė ir tremtinė Aldona Sabaitytė-Vilutienė, kurią galima laikyti muziejaus įkūrėja.

Pirmieji muziejaus eksponatai (kryželiai, rožiniai pagaminti iš duonos, mezginiai, rankdarbiai, laiškai ant medžio tošies ir kita) buvo pagaminti Marijampolės kalėjime, Intos ir kituose sovietiniuose lageriuose ar tremtyje. Vos papūtus laisvės vėjams, buvo pradėtos organizuoti žuvusių bei nukankintų laisvės kovų dalyvių užkasimo vietų paieškos bei jų palaikų perlaidojimo ceremonijos, o įkapės buvo perduodamos saugoti muziejui.

Po remonto, 1999 m. įrengtos naujos ekspozicinės erdvės, skirtos Tauro apygardos partizanų kovoms įamžinti bei trėmimus menantiems artefaktams parodyti. Rodomos kryptys: "Tauro partizanų apygardos įkūrimas"; "Tauro partizanų apygardos rinktinių kova"; "Moterys partizanės", "1941 m. tremtis"; "Pokario tremtys"; "Atgimimas"; "Kova ne vien ginklais". Jų išpildytojas dailininkas Artūras Kaminskas. 

2019–2021 m. buvo vykdomi ekspozicijų atnaujinimo darbai. Dabar lankytojai gali apžiūrėti dvi pagrindines ekspozicijas "Ginkluotas partizanų pasipriešinimas sovietų okupacijai 1945–1952 m." bei "Tremtys, kalėjimai, lageriai", bei pamatyti kaip atrodė NKVD, KGB tardytojo kabineto fragmentas, kalėjimo kamera.

Šiandieną lankytojai gali apžiūrėti dvi pagrindines ekspozicijas "Ginkluotas partizanų pasipriešinimas sovietų okupacijai 1945–1952 m." ir "Tremtys, kalėjimai, lageriai".

Nors Pietų Lietuvoje partizanų organizavimas vyko ypač sunkiomis pafrontės sąlygomis, 1945 m. rugpjūčio 15 d. Marijampolės apskrities Skardupių kaime buvo įkurta Tauro partizanų apygarda, veikusi Marijampolės, Šakių, Vilkaviškio, Kauno, Lazdijų, Alytaus ir Seinų apskrityse. Apie tai liudija ekspozicijoje "Ginkluotas partizanų pasipriešinimas sovietų okupacijai 1945–1952 m." rodomi Tauro apygardos štabo steigiamojo posėdžio protokolai bei atskleidžiama intriguojanti dokumentų išsaugojimo istorija.

Įvairiu metu apygardoje veikė dešimt rinktinių, iš kurių nuolatos – Vytauto, Geležinio Vilko bei Žalgirio. Čia galime pamatyti laisvės kovotojų organizuotos veiklos įrodymą – Tauro partizanų apygardos spaudus: apygardos vado pareigybės ir dedamą ant apygardos partizanų dokumentų. Į mus žvelgia pirmųjų partizanų vadų bei laisvės kovotojų nuotraukos.

Ekspozicijoje pateikiama neišvengiama struktūros ir vadovybės kaita (antrosios sovietų okupacijos metu Tauro apygardoje žuvo apie keturi tūkstančiai partizanų), rinktinių veikimo teritorijų kitimas, atskleidžiami Suvalkijos partizanų kovos tikslai. Lankytojas gali pamatyti asmeninius laisvės kovotojų daiktus, uniformas, ginklus, dokumentus, leidinius, atsiminimus, bei žuvusių partizanų įkapes, rastas jų žūties ar užkasimo vietose. 

Ekspozicijoje pamatysite kaip atrodė NKVD tardytojo kabineto fragmentas, kalėjimo kamera. Čia be kitų eksponatų rodoma TSRS Valstybės saugumo komiteto slaptiems kurjerių paketams, banderolėms, pašto siuntų maišams žymėti naudotos medinės lentelės bei prietaisas laiškų cenzūravimui (slaptai atklijuoti ir užklijuoti vokus) bei kiti artefaktai.

Trėmimai – viena skaudžiausių lietuvių tautos patirčių atskleidžiama ekspozicijoje "Tremtys, kalėjimai, lageriai". 1941–1953 m. lietuviai į Rusijos gilumą buvo tremiami 34 kartus. Išliko nemažai dokumentų, liudijančių apie skurdą, badą ir kančias kalint lageriuose ir tremtyje. Iš Marijampolės apskrities buvo išvežta virš 5 tūkstančių gyventojų. Ekspozicijoje rodoma tremtinių buities reikmenys, darbo įrankiai, drabužiai, rankdarbiai, siuviniai, o taip pat laiškai, nuotraukos, tremties vietų žemėlapiai, lagaminai į kuriuos tilpo visi tremtinių "turtai". Pačią šilčiausią emociją sukelia kryžius ir saulutė nuo Juozo Akelaičio kapo Mazurkoje, Irkutsko srityje. Čia knygnešys buvo ištremtas du kartus.

Kviečiame aplankyti Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejų, kad niekada nebūtų užmirštas žygdarbis, vardas, pavardė, slapyvardis tų, kurie žuvo kad šiandien būtume laisvi.