Šaltinių ir Mindaugo gatvių sankryžoje yra keturių aukštų gyvenamas namas. Šiame pastate iki Pirmojo pasaulinio karo veikė šokolado ir saldainių fabrikas "Viktorija". Įkurtas 1893 m. garinis šokolado fabrikas pirmiausia Plačiojoje gatvėje, jo savininku buvo Tobijus Bunimovičius. Kartu su tėvu, Peterburgo 1-osios gildijos pirkliu Izrailiu Bunimovičiumi, jie sukūrė akcinę bendrovę "Viktorija" ir 1897 m. Kaukazo ir Ugličio (Mindaugo ir Šaltinių) gatvių sankryžoje pastatė dviaukštį fabriko pastatą. 1910 m. miesto žinyne nurodoma, kad fabriko produkcija, kurią gamino iki 500 žmonių "pasklido po visą europinę ir azijinę Rusiją ir net patenka į užsienį". 1912 m. fabrike dirbo apie 600 darbininkų, 1914 m. – jau 800. Įvairiose parodose fabrikas apdovanotas 20 auksinių medalių. Mieste buvo atidarytos keturios parduotuvės, kuriose buvo pardavinėjami "Viktorijos" saldainiai: Georgijaus (dabar Gedimino) prospekte nr. 2, Didžiojoje gatvėje nr. 60, Kalvarijų gatvėje nr. 8 ir prie fabriko, Kaukazo (Mindaugo) gatvėje nr. 11.

1914 m. gruodžio 20 d. fabrikas smarkiai nukentėjo nuo gaisro. Ugnis sunaikino viršutinį aukštą, kontorą, parduotuvę ir direktoriaus Bunimovičiaus butą. Po Pirmojo pasaulinio karo, fabrikas, greičiausiai, negalėjo atgaivinti gamybos ir 1930-aisiais čia veikė kita įmonė.

Gedimino prospekto name nr. 2 išliko buvusios šokolado parduotuvės "Viktorija" kolonos su reljefinėmis šokolado plyteles valgančių meškiukų figūromis, kurios, kaip ir pastatas, perdažytos šviesiai pilka spalva. Iš pat pradžių atidarius parduotuvę 1908 m. jos turėjo būti tamsiai rudos (šokolado) spalvos. Tai tuo metu klestėjusios Bunimovičių šeimos verslo imperijos reliktai. D. Pocevičiaus nuomone, iš parduotuvės projekto galima spręsti, kad modernaus stiliaus arkinė vitrina, interjeras ir eksterjeras rodo parduotuvę buvus prašmatniausia visame Vilniuje.