Grįžęs iš Intos lagerio, 1957 metais Tėvas Stanislovas, KGB pastangomis, bažnytinės vadovybės buvo pasiųstas į atokius Juodeikius. Dvejus metus kunigas gyveno ankštoje nešildomoje bažnyčios zakristijoje. Tada dvasininkui ir kilo mintis pasistatyti namelį šventoriuje. Pats ėmėsi darbo, jam padėjo vietos meistras Domas Sora.

1959 metų rudenį Tėvas Stanislovas įsikėlė į naująjį vos kelių kvadratinių metrų būstą. Juodeikiai Tėvui Stanislovui buvo pirmoji parapija po devynerių lagerio metų. Kunigas čia paliko neišdildomą pėdsaką. Savo rankomis išgražino bažnyčią ir jos aplinką, tvarkė kapines. Nors gyveno skurdžiai, padėdavo vargšams. Iš parapijiečių gavęs maisto, išdalydavo prasčiau gyvenantiesiems. 1960 metų pabaigoje bažnyčios vadovybė, nurodė kunigui keltis į Žemaitkiemį (Ukmergės r.).

Netrukus trobelė iš šventoriaus buvo išvežta į kaimo pakraštį ir paversta pieno surinkimo punktu. Uždarius pieno surinkimo punktą, kurį laiką namelis buvo paliktas likimo valiai.

Po kelerių metų kaimo gyventojai namelį suremontavo: sutvirtino sienas, sudėjo langus, grindis, šventoriuje išmūrijo pamatus ir ant jų užkėlė namelį, sutvarkė vidų, prie namelio pritvirtino atminimo lentą su įrašu: "1957-1960 metais čia gyveno Tėvas Stanislovas".