Ši kalva senųjų anykštėnų vadinta smėliakalniais, Anykščių "sachara", nes buvusi plika, pustoma vėjo, be medžių. Kalną vienas ar su svečiais dažnai lankydavęs rašytojas Antanas Žukauskas - Vienuolis, grožėdavęsis plačiai atsiveriančiomis Anykščių apylinkėmis. Jis čia vėliau parinkęs vietą Jono Biliūno kapui.
Jonas Biliūnas gimė 1879 m. Niūronių km., netoli Anykščių, mirė 1907 m. Zakopanės miestelyje, Tatrų kalnų papėdėje (dab. Lenkija). 1953 m. J.Biliūno palaikai iš Zakopanės buvo perlaidoti Anykščiuose ant šios kalvos. 1958 m. virš kapo iškilo 14 m aukščio architekto Vytauto Gabriūno paminklas – monumentas iš tašytų Anykščių apylinkių akmenų. To paties pavadinimo stebuklinėje pasakoje rašytojas pasakoja apie švytintį stebuklingą užrašą, pasirodžiusį ant aukšto stataus kalno viršūnės - tas, kuris užlips ant to kalno ir ranka pasieks užrašą, visus žmones padarys laimingus, o pats pavirs akmeniu.