Kretingos parapijos naujosios kapinėse stovinti neogotikinė koplyčia – vienas įdomiausių miesto objektų. Ją 1893 metais pastatė paskutinis Kretingos grafas Aleksandras Tiškevičius (1864–1945). Raudonų plytų statinį projektavo švedų kilmės architektas Karlas Eduardas Strandmanas. Praeivių žvilgsnius traukianti koplyčia didžiausio visuomenės susidomėjimo sulaukė 2014-ųjų spalį, kai archeologai pastato rūsyje aptiko paslėptus didikų palaikus. Viename betoninių postamentų, kriptoje, buvo užmūryti Žiemos sodo įkūrėjo Juozapo Tiškevičiaus (1835–1891) ir jo žmonos Sofijos Tiškevičienės (1837–1919) palaikai. Didikai buvo palaidoti prašmatniuose sarkofaguose. Mokslininkams ir muziejininkams praardžius sutuoktinių palaikų slaptavietę paaiškėjo, kad grafų amžinojo poilsio vieta prieš kelis dešimtmečius buvo apiplėšta: vandalai pagrobė vieną iš dviejų grafo kardų, nuplėšė antpečius su sidabriniais epoletais ir kt. Dar dvejuose betoniniuose postamentuose rastas sarkofagas su vos penkerių metukų grafų anūkės Marijos palaikais, o kitame sarkofage palaidotos moters tapatybė iki šiol nežinoma. Toje pačioje kriptoje prieš keletą dešimtmečių buvo ir trys mediniai karstai. Kaip paaiškėjo, vienas karstas buvo tuščias, kituose – XVII amžiuje gyvenusių Kazimiero ir Jadvygos Tiškevičių palaikai.