Bažnyčia pastatyta XIX a. pradžioje. Pirmosios šioje vietoje stovėjusios bažnyčios istorija siekia XVII–XVIII a. pradžią. Šventykla monumentali, paprastų liaudiškų formų, lotyniško kryžiaus plano. Pagrindinio fasado viršus užbaigtas pusvalminio stogo šlaitu ir elegantišku barokinio silueto bokšteliu. Išorė po daugelio rekonstrukcijų ir atnaujinimų išliko nedaug pakitusi. Interjere dominuoja paprastumas, asketiškumas. Išsiskiria erdvi vidurinė nava: ji net 10 kartų platesnė ir šiek tiek aukštesnė už šonines. Ypač turtingas kiaurapjūvėmis kolonomis ir ažūriniais akanto motyvų sparnais papuoštas didysis altorius. Šventoriuje stovi medinė varpinė, o visą sakralinį kompleksą supa mūro tvora.