Justinavo dvaro sodybos parkas nuo 1986 m. vietinės reikšmės gamtos paminklas, 2004 m. kaip senas parkas paskelbtas kertine miško buveine ir nuo 2007 m. dvaro parkas valstybės saugomas, dendrologinę vertę turintis, gamtos paveldo objektas. Istoriografijoje Justinavo (Vainežerio) dvaras yra siejamas su faktu, kad jame 1831 m. buvo slaugoma, o vėliau mirė sukilimo dalyvė, 25 - ojo pėstininkų pulko 1 -osios kuopos garbės vadė Emilija Pliaterytė (1806-1831 m.). Kai kurių šaltinių teigimu, Justinavo (Vainežerio) dvaro rūmai buvo pastatyti greičiausiai XVIII a. Tuo laiku greta dvaro buvo įkurti sodai ir parkas. Manoma, kad Justinavo (Vainežerio) dvaras atiteko Ablamavičių dinastijai, kurį jie valdė per visą XIX a. Spėjama, kad dvaras pavadintas jo savininko dukros Justinos vardu.

Dvarui priklausė Aukštadvario, Paveisininkų, Elenavos (Lenkijos pasienyje), Juozapavos, Viktarino palivarkai. XX a. pradžioje Justinavo dvarą valdė Murauskas. 1922 m. dvaro žemė buvo išdalinta Lietuvos savanoriams. Dvaro rūmuose įsikūrė Seinų miškų urėdija (vėliau Veisiejų miškų ūkio administracija) ir pradinė mokykla. Dvaras imtas vadinti Vainežerio dvaru. 1948 m. dvaro rūmai ir ūkiniai pastatai sudegė. Manoma, kad juos sudegino Lietuvos partizanai (apylinkėse veikė Dainavos apygardos Šarūno rinktinė), siekdami, kad dvaro rūmuose nebūtų įkurta mašinų traktorių stotis. Ilgainiui likę rūmai buvo išardyti ir panaudoti naujų sodybų statybose.