Itin vaizdingoje pietų Lietuvos oazėje, dviejuose Ančios ežero pusiasaliuose, įsikūrę Veisiejai nuo XVIII a. pr. buvo ir vienos iš Lietuvos žydų bendruomenių namais. Per Veisiejus ėjo svarbus prekybinis kelias į Seinus, dėl to vietovė buvo patraukli žydams naujakuriams. Vilniaus vyskupui leidus XVIII a. pab. žydai Veisiejuose pasistatė sinagogą, susiformavo savarankiška žydų bendruomenė, smarkiai prisidėjusi prie miestelio augimo. Žydų skaičius Veisiejuose tolygiai augo ir XIX a. pabaigoje žydai sudarė ženklią visų apylinkės gyventojų daugumą ir miestelio ekonominį branduolį: veikė daug žydų krautuvių, elektrinė, bankas, lentpjūvė, kepyklos, mėsinė, vaistinė, plytinė. Įdomu tai, jog būtent žydų jaunimas Veisiejuose įkūrė pirmąjį futbolo klubą, o futbolo tradicijas mieste tęsia futbolo klubas "Dainava".

Veisiejus pasaulyje garsina faktas, jog čia 1886 m. gyveno Liudvikas Zamenhofas (1859-1917 m.), miestelyje dirbęs akių gydytoju ir baigęs kurti esperanto kalbą.

1748 m. su pirmąja sinagoga Veisiejuose prasidėjo ir vietos sinagogų istorija – gaisras po gaisro ir vieną sinagogą vis toje pačioje vietoje keitė kita. Dabartinė čia išlikusi medinė sinagoga statyta 1927 m. ant Ančios ežero kranto beveik išlaikė savo originalią formą iki šių dienų. Žaliai dažytas dviaukštis pastatas su verandos tipo prieangiu ir 12 didelių langų, nužyminčių buvusios pamaldų salės dalį, – išskirtinis kadaise daugiakultūrio Veisiejų miestelio prisiminimas. Pats pastatas sąlyginai išlaikė ir savo kaip maldos namų funkciją – nuo 2004 m. čia renkasi baptistų bažnyčia.