Važiuojant nuo Marijampolės link Kauno, netoli Veiverių gyvenvietės riboženklio, dešinėje puseje prie pat plento yra kalnelis su koplytstulpiu, kryžiais, mažais kryželiais ir kukliais kapeliais. Visi jie yra beveik simboliniai, nes anksčiau čia buvo aukštesnė kalva, per kurią ėjo, baigiantis karui, iškasti apkasai, į kuriuos vertė partizanų lavonus. Čia jų suguldyta gerokai per pusšimtį. Retą savaitę nebudavo parvežami ir nudrebiami paplentėje arba klebonijos kieme nušautų, susprogdintų ar susisprogdinusių partizanų kūnai. Gulėdavo čia jie po kelias dienas, basi, apnuoginti, išbalę, per lietų, rudens ir pavasario darganas. Budrios enkavedistų akys sekė, ar neverks kas prie jų, ar neišsiduos, ar neatsiras kas galetų priversti atpažinti. Nežinia, ar vien atpažinimui jie čia buvo guldomi. Gal daugiau įbauginimui: nedrįskite, ir jums taip bus. O gal pagal azijietišką paprotį jie čia buvo išdrabstomi ant žemės is pykčio, tiesiog išniekinimui. Žvelgė čia į juos dešimtys ir šimtai pilno skausmo ir užuojautos akių, bet niekas nedrįso išlieti ne vienos ašaros. Net motinos, tėvai, broliai ir seserys žiūrejo į savo artimiausių zmonių išniekintus lavonus suakmenėjusiais veidais, bet skruostais nenuriedėjo nė viena ašara. Po kelių dienų po tokio "pašarvojimo" jie buvo gabenami j šituos apkasus ir čia menkai užverčiami žemėmis. Esant šiltam orui, sklido baisus gendancių lavonų kvapas, o naktimis šunys nešiojo po aplinkinius laukus jų kaulus. Keletas buvo užkasta ir kitoje kelio puseje. Dabar jų kūnai surasti ir perlaidoti vienoje vietoje. Čia yra atvežtų ir buvusių užkastų kitur. Dabar jau visi atpažinti Bendrame mediniame paminklėlyje išpjaustytos jų pavardės. Kartais, dažnausiai svenčių dienomis, virš šito kalnelio plevesuoja trispalvė.

Kokie čia "banditai" buvo užkasti? Tai devyni ūkininkai, desimt moksleivių, keturi studentai, keturi karininkai (vienas iš jų Jonas Bulota, lakūnas), keturi darbininkai, mokytojas , vargonininkas, 28 metų kunigas Justinas Lelešius, "Birutės" rinktinės kapelionas, žuvęs čia pat nuo šio kalnėlio už kilometro esančioje (dabar apleistoje) Daunoro sodybėlės slėptuvėje, iš kurios neseniai buvo išvykęs j Vakarus Lietuvos pogrindžio pasiuntinys Juozas Lukša-Daumantas. Čia guli ir du J. Lukšos broliai studentai – Jurgis ir Stasys (26 ir 21 m. amžiaus). Guli čia tėvas ir sūnus Ogoniai, nušauti besidarbuojantys savo kieme. Berniukas buvo 15 metų moksleivis. Guli čia ir Jonas Liorenta, taip pat isejęs į miską iš mokyklos suolo. Nuo šio kalnelio vakarais ir rytais aiškiai matėsi čia pat esančios jo gimtosios sodybos žiburys. Guli čia ir vietinis 18 metų moksleivis Vytautas Vasiliauskas.

Atgimimo metais, atkasant ir perlaidojant kai kuriuos kaulelius, dar rasta ir daiktų – laikrodėlis, sągos, drabužių skiautės. 1956 m. Vasario 16-osios naktį Veiverių vidurinės mokyklos mokinys Albinas Pilypavičius iš Gyvių kaimo virš kalnelio iškėlė trispalvę. Už tai buvo nuteistas 8 metus kalėti. Kalėjo Mordovijos lageriuose. Plentu pro skausmo kalnelį važiuojančios mašinos dažna sustoja. Sustoja karininkai ir civiliai atiduoti pagarbą žuvusiems žmonės.