Iš kurios pusės į Viekšnius bežvelgtum, akys pirmiausia išvysta Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią su dangų remiančiu bokštu. Pastatyta pagal produktyvaus ano meto architekto Kiršteino projektą, daugiau kaip pusantro šimto metų ji yra šio krašto žmonių ramybės ir dvasinės atgaivos šaltinis. Manoma, jog pirmoji bažnyčia Viekšniuose buvo pastatyta XVI amžiuje, kurią pasisavino evangelikai reformatai. Karalius Vladislovas Vaza 1636 m. jai padovanojo Milių kaimą. Karaliaus nurodymu Biržinėnų seniūnas Jonas Alfonsas Liackis 1634 m. Viekšniuose pastatydino naują medinę bažnyčią, jos būta netoli Ventos upės. Keletą kartų remontuota, ji nebetenkino plačios parapijos poreikių, tad 1843 metais buvo išrūpintas leidimas naujai bažnyčiai statyti, vieta jai parinkta už 120 metrų nuo senosios. Statybai buvo įrengta speciali plytinė. Statyba baigta 1853 metais, o dar po poros metų ją pašventino Žemaičių vyskupystės ganytojas ir tautos švietėjas M. Valančius.

Erdvus neogotikinis kryžiaus formos bažnyčios pastatas tarsi atkartoja Didelių Europos miestų katedrų planą ir iki šiol yra svarbiausias miesto panoramos akcentas. Spėjama, kad bokštas buvo pamūrytas vėliau. Jau po II pasaulinio karo atkurta bokšto smailė. Bažnyčia pergyveno ir iškentė tuos pačius vargus bei nelaimes, kaip ir visas šis kraštas. 1915 m. pavasarį kaizerinės Vokietijos kariuomenė pasiekė Ventos pakrantes. Birželio 14 dieną kautynių metu vokiečių artilerijos sviediniui pataikius į bažnyčią, joje kilo gaisras, po kurio beliko tik mūrinės sienos. Gaisro pasekmes pavyko užgydyti tik 1921 metais. Iki tol Klebono V. Jarulaičio rūpesčiu 1915 m. pastatyta laikina bažnyčia.Deja. 1939 m. spalio 23 d. gaisras vėl kilo – šį kartą bokšte, nukrito varpai. Jos atstatymo darbus organizavo vietinis statybininkas Robertas Gutmonas, kuris yra pastatęs dvi bažnyčias Vainute ir Gardume. Bažnyčia kryžminio plano, vienabokštė, įrengti 5 altoriai. Šventoriaus tvora akmenų mūro.