Rasų kapinės įkurtos XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje. Senosios Rasų kapinės pašventintos 1801 m. gegužės 6 d. Pirmasis vilnietis, palaidotas Rasose, buvo Vilniaus miesto burmistras Jonas Mileris. XIX a. pradžios šaltiniuose kapinės vadintos Misionierių arba Rasų vardais. XIX a. viduryje, uždarius Misionierių bažnyčią, išliko tik Rasų pavadinimas. 1802 m. ir 1806 m. kapinėse pastatyti du klasicistiniai kolumbariumai. Apytikriu paskaičiavimu abiejuose kolumbariumuose palaidoti 273 žmonės, tarp jų buvo Vilniaus universiteto profesorius Džonas O‘Konoras (1760–1802), Vilniaus teatro aktorė Antanina Fišer (1824–1840), vienas 1831 metų sukilimo Lietuvoje vadovų Gabrielis Oginskis (1784–1842), Vilniaus universiteto istorijos profesorius Tomas Husaževskis (1732–1807), dailininkas Pranciškus Smuglevičius (1746–1807), filosofijos istorikas Vladislovas Horodiskis (1885–1920). Nuo laiko sunykęs pietinis kolumbariumas nugriautas 1937 m., šiaurinis – 1957 m. Juose buvę palaikai palaidoti dviejose bendrose duobėse. 1814 m. prie kapinių prijungtas Literatų kalnelis. 1841–1850 m. Misionierių vienuolyno vizitatoriaus Juozapo Bagdonavičiaus ir Vilniaus universiteto ekonomikos profesoriaus Jono Vaškevičiaus pastangomis tarp abiejų kolumbariumų pastatyta neogotikinė raudonų plytų koplyčia (architektai Tomas, Bronislovas ir Stanislovas Tišeckiai). 1847 m. šalia kapinių vakarinės dalies palaidoti Antakalnio karo ligoninėje mirę kariai. Naujosios kapinės buvo apkastos grioviu, už kurio laidojo savižudžius. Nuo XX a. pradžios ši kapinių dalis vadinama Našlaičių kapinėmis. Čia be dvasinės ir pasaulietinės valdžios žinios buvo laidojami ir neturtingiausi Vilniaus gyventojai. 1863 m. sukilimo metu Rasų kapinėse buvo slepiami ginklai.

1912 m. šalia Senųjų kapinių kitapus Sukilėlių gatvelės įrengtos Naujųjų Rasų kapinės. Naujųjų Rasų šiaurės vakarinėje dalyje palaidoti 1919–1921 m. žuvę Lenkijos kariai ir legionieriai, kuriems atminti pastatytas betoninis obeliskas, 1920–1921 m. kovose už Vilnių žuvę Lietuvos kariuomenės kariai, Vilniuje žuvę 1941 m. Birželio sukilimo dalyviai. 1942 m. partizanams atminti pastatytas koplytstulpis – Sukilėlių kryžius (1994 m. atstatytas; architektė Monika Kijauskienė). 1995 m. kapavietėje įrengta memorialinė lenta (architektės Živilė Mačionienė, Monika Kijauskienė). Rasų gatvėje, prie Senųjų kapinių pagrindinių vartų palaidoti 1919–1920 ir 1944 m. žuvę Lenkijos kariai. Memorialo cente palaidota Lenkijos maršalo Jozefo Pilsudskio motina Marija Pilsudska ir Jozefo Pilsudskio širdis. Jozefo Pilsuldskio palaikai palaidoti Krokuvoje.

Rasų kapinėse ilsisi Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarai Lietuvos atgimimo patriarchas Jonas Basanavičius (1851–1927), teisininkas Jonas Vileišis (1872–1942), žymūs dailininkai Pranciškus Smuglevičius (1745–1807), Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875–1911), Antanas Gudaitis (1904–1989), Antanas Kučas (1909–1989), istorikai Joachimas Lelevelis (1786–1861), Euzebijus Slovackis (1772–1814), Eustachijus Tiškevičius(1814–1873), "Vilniaus albumo" leidėjas Jonas Kazimieras Vilčinskis (1808–1885), advokatas, bibliofilas Tadas Stanislovas Vrublevskis (1858–1925), teisininkas Mykolas Romeris (1880–1945), architektai Julijus Klosas (1881–1933), Antanas Vivulskis (1877–1919), Sigitas Benjaminas Lasavickas (1925–1998), kino režisierius Raimondas Vabalas (1937–2001), rašytojai Vladislavas Sirokomlė (1823–1862), Liudas Gira (1886–1946), Petras Cvirka (1909–1947), Petras Vaičiūnas (1890–1959), Kazys Boruta (1905–1965), Vincas Mykolaitis-Putinas (1892–1967), Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis (1852–1916), kompozitoriai Mikas Petrauskas (1873–1937), Juozas Tallat-Kelpša (1888–1949), operos solistas Kipras Petrauskas (1885–1968), kiti žymūs Lietuvos veikėjai.