1996 m. gegužės 17 d. pradėta statyti Šv. Jono Bosko bažnyčia (1400 m2). 1996 m. rugpjūčio 12 d. kertinį akmenį pašventino pats saleziečių vyriausiasis rektorius kun. Juan Edmundo Vecchi. Tai buvo didžiulė šventė jaunai parapijai. Nuo to įvykio bažnyčios projektavimas ir statyba ėjo lygia greta. Visi parapijiečiai galėjo stebėti ir stebėtis, kaip auga naujoji kun. J. Bosko šventovė. Statybos darbai vyko sparčiai ne tik dėl parapijiečių aukų, bet visų pirma todėl, kad buvo finansiškai remiami saleziečių vienuolyno vyresniųjų.

Po keleto metų parapija ir vėl patyrė didelį džiaugsmą: 2000 m. gruodžio 24 d. pirmosios mišios aukotos jau bažnyčioje – tai buvo Didžiojo krikščionybės jubiliejaus Piemenėlių mišios. Po jų sekmadieniais žmonės maldai rinkdavosi dar nebaigtoje bažnyčioje, o šiokiadieniais – vis dar koplyčioje. Po mėnesio, 2001 m. sausio 28 d., vysk. Juozas Tunaitis pašventinto laikinąjį altorių šventovėje, kurioje tądien sunkiai tilpo visi maldininkai. Kadangi iš saleziečių centro gaunamos lėšos baigėsi, toliau darbai buvo atliekami mažais žingsneliais.

Nors lėtai, bet nuosekliai gražėjo tiek bažnyčios aplinka, tiek ir vidus. 2004 m. spalio 2 d. statybos oficialiai baigtos. Pamažu ir bendromis visų jėgomis Lazdynų saleziečių bažnyčia tapo išties puošni. Altorių suprojektavo du menininkai kunigai saleziečiai – dvyniai iš Krokuvos kun. Leszek ir kun. Robert Kruczek. Jie pagamino ir bareljefus ant pagrindinės sienos, tabernakulį, krikštyklą, atliko kitus dekoravimo darbus. Bareljefe kun. J. Bosko rodo Jėzų ant kryžiaus ir kviečia jaunimą pas Jį ateiti. Kitoje kryžiaus pusėje matome šv. Dominyką Savio ir pal. Laurą Vicuña (Vikunją) – jaunus šventuosius, saleziečių dvasingumo pavyzdžius šiuolaikiniam jaunimui, rodančius, kaip gyventi, kaip tikėti, ką reiškia bendrauti su Jėzumi nuo pačios jaunystės. Saleziečių amatų mokykla Osvencime, šventusi 112 metų savo įkūrimo sukaktį, mūsų bažnyčiai pagamino suolus bei klausyklas.