Tai svarbiausia Lietuvos stačiatikių cerkvė. Vyrų ir moterų vienuolynai prie cerkvės – vieninteliai šiandien Lietuvoje veikiantys stačiatikių vienuolynai. Privilegiją mūrinei Šventos Dvasios cerkvei statyti suteikė Lietuvos–Lenkijos karalius Vladislovas Vaza. Cerkvės interjerą puošia lipdiniai ir skulptūros iš stiuko, kas nėra įprasta kitų kraštų stačiatikių cerkvėms. Beje, stiukas – tai aukštos kokybės gipso ir marmuro mišinys, dažniausiai – baltas arba gelsvas. Šventosios Dvasios cerkvės centre, puošniame relikvijoriuje ilsisi trijų stačiatikių šventųjų palaikai – Antano, Eustatijaus ir Jono. Vilniaus Šventosios Dvasios cerkvė – vieninteliai stačiatikių maldos namai Lietuvoje, pastatyti pagal barokinės bažnyčios lotyniškojo kryžiaus planą. Šalia cerkvės jau XVI amžiaus pabaigoje buvo vienuolynas, mokykla ir spaustuvė. Šventos Dvasios vienuolynas XVIII amžiuje neišvengė didžiausių miesto sukrėtimų: Šiaurės karo ir maro, gaisrų, Kosciuškos sukilimo, vėliau – ir prancūzų invazijos. 1749 metais cerkvė sudegė. Ją rekonstravo vienas žymiausių Vilniaus baroko architektų Jonas Kristupas Glaubicas. XIX amžiuje cerkvė dar kartą perstatyta.