Čia palaidotas gydytojas, vienas žymiausių XIX a. II p. tautinio atgimimo judėjimo veikėjų ir ideologų, rašytojas, vertėjas, publicistas, kritikas, muzikas, laikraščio "Varpas“ redaktorius, Lietuvos Resbublikos himno "Tautiška giesmė" autorius Vincas Kudirka (1858-1899). 1871 m. baigęs Paežerių pradžios mokyklą, įstojo į Marijampolės gimnaziją. Įgimti meniniai ir intelektualiniai gabumai atsiskleidė jau mokykloje, gimnazijoje taip pat labai lengvai sekėsi mokytis. Buvo meno mėgėjas ir salonų šokėjas, linkęs į lenkišką kultūrą. Baigęs šešias klases, tėvo verčiamas, įstojo į Seinų kunigų seminariją. Čia jis mokėsi dvejus metus ir buvo pašalintas dėl "pašaukimo stokos“.
Pirmas lietuviškas V. Kudirkos kūrinys buvo 1885 m. "Aušroje“ išspausdintas nereikšmingas satyrinis eilėraštis "Dėl ko žydai nevalgo kiaulienos?“. Tais pačiais metais dėl Karlo Markso "Kapitalo“ perrašymo hektografavimui, buvo suimtas, kalintas ir pašalintas iš Varšuvos universiteto Medicinos fakulteto. 1887 m. vėl grįžo į universitetą, kurį baigė 1889 m. Dalyvavo Proletariato partijos veikloje. 1888 m. įkūrė nelegalią Varšuvos lietuvių studentų draugiją "Lietuva“. Draugija 1889 m. pradėjo leisti "Varpą“, kurį redagavo kelerius metus ir jame rašė skiltį "Tėvynės varpai“.
Nuo 1890 m., greta "Varpo“, V. Kudirkos iniciatyva buvo leidžiamas ir valstiečiams skirtas laikraštis "Ūkininkas“. Gyvenimo pabaigoje "Varpo“ redagavimas visiškai perėjo į jo rankas. 1890-1894 m. dirbo gydytoju Šakiuose. Tuo metu jau sirgo tada dar nepagydoma liga - džiova. Šakiuose subūrė styginių instrumentų ansamblį, susipažino su jauna našle V. Kraševskiene, kuri tapo ištikima ir mylima drauge, vėliau globojusia pasiligojusį rašytoją. 1895 m. dėl lietuviškos veiklos suimtas, bet greit paleistas. Sveikatai silpnėjant, 1895 m. išvyko į Sevastopolį. 1896 m. pavasarį grįžo į Lietuvą. Nors mirė būdamas tik 40-ies metų, per palyginti trumpą laiką jo sukurti darbai buvo nepaprastai reikšmingi.