Piliakalnis dar vadinamas Virbalgirio piliakalniu, arba Paskendusiu dvaru. Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, Paviršupės upelio dešiniajame krante, ties santaka su bevardžiu upeliu. Aikštelė trapecinė, pailga šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, 30 m ilgio, 20 m pločio šiaurės rytų dalyje, kiek nuolaidėjanti į pietvakarius. Jos šiauriniame krašte iškastas 8 m pločio, 0,6 m gylio griovys, už kurio supiltas 2,5 m aukščio, 14 m pločio pylimas. Už pylimo iškastas antras 5 m pločio, 1 m gylio griovys. Šlaitai į upelius statūs, 8-10 m aukščio. Papėdėje rastos trinamosios girnos. Šiaurės vakarų šlaitas eroduoja. Piliakalnis yra lapuočių miške. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – II tūkstantmečio pradžia. Manoma, kad šiame piliakalnyje kadaise buvę stebuklų, vaidenosi, rasta senovinių iškasenų ir žmonių kaulų.