Tai Vyžuonų prieigose (iš vakarų pusės) iškilęs vientisas kalvagūbris, vadinamas ozu. Ant kalno stovi 6 m aukščio paminklas Vytauto Didžiojo garbei, primenantis savo forma tribriaunį ieties antgalį. Gamtos paminklu objektas paskelbtas 1964 m. Rytinė kalvagūbrio dalis yra labiausiai apaugusi pušimis ir lapuočiais (alksniais ir kt.), avietynais, vakarinė apaugusi mažiau, todėl pastarojoje dalyje forma labiau apžvelgiama. Kalvagūbrio šlaitai vietose yra iškasinėti, matomos senos žvyrduobės, karo metais išraustų tranšėjų ženklai. Labiausiai nukentėjęs šiaurrytinis kalvagūbrio galas, kuris remiasi į Vyžuonų kolūkio gamybinį kiemą.

Pasak padavimų, žalčio Vyžo garbinimo apeigos vykdavę apie 1 km nuo Vyžuonų esančiame, legendomis apsakytame Kartuvių kalne, kur šiandien švyti grakštus ir prasmingas XX a. pradžioje vaikų pastatytas paminklas Vytauto Didžiojo garbei. Kartuvių kalnas (visas Vyžuonų ozas) yra įspūdingas gamtos paminklas, iki šiol archeologų mažai tyrinėtas, lygiai kaip ir kalne esantis savito geometrinio išdėstymo akmenynas, galėjęs turėti senovės kulto ir astronominę paskirtį.